Kosmosas:

Atmosferos fiziko Josepho Dwyer'io ir jo kolegų stebėti procesai audros debesyje negali būti paaiškinti jokiais šiuolaikiniam mokslui žinomais procesais. Kai specialus J. Dwyerio lėktuvas pasuko pavojingu maršrutu – tiesiai į grėsmingą audros debesį – paaiškėjo neįtikėtinas dalykas. Pasirodo, mokslininkas įskriejo ne tik į audros epicentrą, bet ir į... nepaaiškinamą antimedžiagos telkinį. Gluminančią istoriją nušviečia žurnalas "Nature".

Mokslininkai dar nepaaiškino pirmųjų ateiviškų žybsnių Cereroje, o jos orbitoje dirbantis zondas "Dawn" užfiksavo naujų. Tiesa, iš kur kas arčiau. Tai, kas anksčiau buvo matoma kaip pora ryškių šviesos šaltinių, dabar atrodo kaip į grupę susispietusių smulkesnių šviesos šaltinių telkinys.

Milijardus kartų už Saulę didesnės juodosios bedugnės – bene daugiausiai mįslių mokslininkams keliantys objektai kosmose. O tokių milžinių susijungimas yra įdomesnis ir vertingesnis už bet kokį lobį.

Saulė bunda. Kosminė NASA Saulės stebėjimo observatorija SDO (Solar Dynamics Observatory) šiąnakt užfiksavo galingiausios kategorijos gama spindulių žybsnį, kurį palydėjo didžiulis plazmos pliūpsnis. X 2,7 galios žybsnis aktyviajame regione A.R.2339 įvyko 1:11 val. Lietuvos laiku. Po žybsnio į kosminę erdvę Saulė paleido ir galingą vainikinės medžiagos užtaisą (plazmos pliūpsnį). Laimė, žybsnį ir pliūpsnį paleidusi saulės dėmė kol kas tik atsisuka į Žemės pusę, tad didžioji dalis didelės energijos dalelių praskries pro Žemę, nesukeldama rimtų geomagnetinių neramumų.

Kosminės kilmės radiacija (spinduliuotė) yra labai rimta, tačiau beveik neištirta kosminių kelionių problema. Kalifornijos universiteto mokslininkai kartu su NASA specialistais priėjo išvadą, jog kelionė į Marsą astronautams keltų didelį psichinį pavojų. Eksperimentų su pelėmis rezultatai byloja, kad kosminė spinduliuotė kenkia galvos smegenų neuronams, todėl kyla kognityvinių (pažintinių) procesų sutrikimų.

NASA studentas iš Šiaurės Karolinos universiteto Danielis Bowmanas 36 km aukštyje atrado iki šiol mokslui nežinomus ir žmogaus ausiai negirdimus garsus, kurių šaltinio ir kilmės paaiškinimo kol kas nėra, skelbia "LiveScience.com". Mįslingus garsus užfiksavo praėjusių metų rugpjūtį į Naujosios Meksikos ir Arizonos dangų (JAV) studento paleistas helio balionas su infragarsiniais jutikliais. Eksperimentas buvo atliekamas kaip HASP (High Altitude Student Platform) tyrimo dalis.

Jie į Mėnulį nuskraidintų per 4 val., o kelionė prie Saulei artimiausios Kentauro Alfos sistemos su tokiais varikliais truktų ne keliasdešimt tūkstančių metų, o tik apie šimtmetį. Maža to, kada nors ateityje ši technologija galbūt bus ištobulinta taip, kad tokie varikliai viršytų šviesos greitį ir fantastinės kelionės į kitas galaktikas taptų tikrove.

Tai gali atrodyti neįtikėtina, tačiau yra pakankamai svarbūs argumentai teigti, jog šiandiena vyksta branduolinis karas, tačiau daugelis mūsų planetoje gyvenančių žmonių apie tai nieko nežino. Priežastis paprasta: karinių veiksmų teatras yra pakankamai toli nuo mūsų. Jis yra Saulės sistemos pakraštyje, Koiperio juostoje.

Žmonija turėtų ruoštis kraustymuisi į kitas planetas per artimiausius tūkstantį metų – antraip ji tiesiog išnyks, įspėja garsiausias pastarojo meto fizikas Stephenas Hawkingas. „Mes privalome tęsti kosmoso keliones dėl žmonijos ateities, – sakė jis. – Nemanau, kad mes išgyvensime dar tūkstantį metų neištrūkę iš šios trapios planetos.“

Rusijos kosmoso agentūra sudarė kosmoso tyrimų programą ateinantiems dešimt metų. Vienas iš joje numatytų tikslų – gyvybės kitose planetos paieška.

Mintys apie kelionę į Marsą žmonijos sąmonėje sukasi jau labai seniai. Jas įkvėpė rašytiniai ir vizualiniai mokslinės fantastikos kūriniai, taip pat marsaeigių kampanija socialiniuose tinkluose, kur šių aparatų žinutes prenumeravo jau beveik 2 mln. žmonių.Tik kažkodėl niekas nekalba apie Venerą. Kodėl gi ne Venera?