Miestai - tuneliai Mėnulio gelmėse

Kodėl žmonės iki šiol nekolonizuoja Mėnulio? Svarbiausia priežastis yra agresyvi išorinė aplinka - šaltis, kosminė radiacija ir meteoritų pavojus. atrodo, kad mokslininkams pavyko sugalvoti, kaip padaryti saugų būsimų kolonistų gyvenimą.

Lavos tuneliai

Daugelyje Žemės regionų, kur anksčiau buvo didelis vulkaninis aktyvumas, yra išsišakojusių lavos tunelių tinklai. Tai ilgi kelių metrų skersmens urvai, atsiradę dėl didelio slėgio, susidariusio tekant lavai.

Panašūs lavos tuneliai išliko ir Mėnulyje iš tų laikų, kai tenai buvo aktyvūs ugnikalniai. Tiesa, jie gana žymiai skiriasi nuo mūsų planetoje esančių tunelių. Visa tai susiję su gravitacija, kuri mūsų planetos palydove yra žymiai mažesnė. Kažkada seniai išsiveržusi lava Mėnulio gelmėse sukūrė didžiulio skersmens ir ilgio tunelius.

Būtent šiuos tunelius mokslininkai ir siūlo panaudoti kolonistų gyvenvietėms įkurti. Tik dar neseniai buvo neaišku, ar šie pakankamai tvirti lavos tuneliai Mėnulyje. Tačiau buvo atlikta keletas eksperimentų, kurie atsakė į šį klausimą.

Tvirti ir patikimi

įėjimai į lavos tunelius buvo aptikti dar 2009-ais metais, kai buvo gautos nuotraukos iš japonų gamybos aparato Kaguya. Apvali 65 m skersmens ir ne mažiau 80 m. m gylio įduba veda į milžinišką ertmę - urvą, kurio skersmuo ne mažiau 370 m. Tyrimai suteikė galimybę padaryti prielaidą, kad po Mėnulio paviršiumi egzistuoja didžiulė išsišakojusių „triušio urvų“ sistema.

Ar pakankamai tvirti šie urvai? Moksliniai duomenys, gauti iš GRAIL palydovo, rodo, kad daugelio Mėnulio lavos tunelių skersmuo yra didesnis nei kilometras! Tunelių tyrimą atliko Perdju (Purdue) universiteto (JAV) tyrinėtojų grupė, vadovaujama Deivido Bleiro (David BIair). Paaiškėjo tai, jeigu lavos tuneliai pagal kai kuriuos kriterijus bent kiek atitinka savo analogams Žemėje, tai jie yra absoliučiai tvirti net iki 5 km skersmens. Tai reiškia, kad tokie tuneliai gali būti panaudojami kolonistų bazėms Mėnulyje kurti.

Tai labai reikšminga naujiena. Juk dabar prieš kolonizavimą nereiktų didelio masto grunto paruošimo darbų, kaip buvo manoma anksčiau. Pirmųjų Mėnulio gyventojų paslaugoms jau paruoštos natūralios ertmės, kuriose galima statyti ištisus miestus su šimtais tūkstančių gyventojų. Suprantama, tik tam reikia sukurti būtiną infrastruktūrą.

Naujos galimybės

Aišku, kad nuo milžiniško meteorito neapsaugos joks urvas. Tačiau tikimybė, kad didžiulis kosmoso kūnas pataikys būtent į tą vietą, kur įkurtas požeminis miestas, gana maža. O nuo nedidelių objektų lavos tunelis tikrai yra patikima apsauga. Taip pat ir apsauga nuo kosminės radiacijos.

Mėnulio tuneliuose visą laiką laikosi apie 30°C temperatūra. Palyginus su -150°C naktį ir +100°C dieną paviršiuje, tai tikrai visiškai komfortiškos sąlygos.

O svarbiausias dalykas yra tai, kad lavos tuneliai gali būti labai svarbaus resurso - vandens - rezervuarais. Vandens molekulės galimai susiformavo dėl Saulės vėjo poveikio, kuris iš Saulės karūnos atnešė jonizuotas daleles ir kurios sureagavo su deguonimi, kurio atsargos užšaldytos Mėnulio uolose.

Nors tai ir skamba panašiai į tiesą, tačiau tai kol kas tėra tik tyrinėtojų iškelta prielaida. Ar lavos tuneliai iš tiesų gali būti ta vieta, kurioje galės įsikurti kolonistai, sužinosime tik tuomet, kai milžiniškuose urvuose pabuvos žmonės ar bent jau specialiai nuskraidinti aparatai.