Neatpažintas rutulys ir traukinio N1702 persekiojimo paslaptis

Ši istorija nutiko prieš 30 metų. Ji tokia nepaprasta, jog apie ją Karelijoje diskutuojama iki šiol, tarsi viskas vyko visai neseniai. Juo labiau, kad dar yra gyvi šios istorijos dalyviai, kurie po nepaprasto atsitikimo ėmė tikėti taip vadinamų NSO egzistavimu.

Visa tai įvyko 1985-ųjų metų vasario mėnesį. Prekinis traukinys, kurį sudarė 70 vagonų ir sudvejintas šilumvežis, važiavo įprastu maršrutu į Kostomukšą per Petrozavodską ir Suojarvį.

Traukinio mašinistas S.Orlovas ir jo padėjėjas V.Mironovas įdėmiai stebėjo kelią, retkarčiais tarpusavyje persimesdavo keliais sakiniais. Taip pravažiavo Esoilo) stotį. Laikrodis rodė 20:35. Traukinys važiavo pagal tvarkaraštį.

Netikėtai Sergėjus Orlovas už medžių pastebėjo keistą objektą, panašų į rutulį, kuris judėjo lygiagrečiai traukinio važiavimo krypčiai. Geležinkeliečiai ėmė atidžiai stebėti objektą ir spėlioti, kas tai gali būti.

- Žiūrėk, - mašinistas kreipėsi į padėjėją, - jis nukreipė šviesos spindulį į žeme, o po to jį įtraukė atgal...

Mironovas tarsi neteko kalbos dovanos. Rutulys staiga metėsi statmenai traukinio judėjimo krypčiai ir atsidūrė apie 30-50 metrų prieš šilumvežį. Sergėjus Orlovas nedelsdamas išjungė variklius ir iš visų jėgų nuspaudė stabdžius, norėdamas išvengti susidūrimo su šviečiančiu objektu. Tačiau mechanizmai jo neklausė. Traukinys važiavo kaip važiavęs. Atrodė, kad jį tempia kažkokia nematoma jėga.

S.Orlovas ir V.Mironovas tarsi užhipnotizuoti plačiai atmerktomis akimis žiūrėjo į paslaptingą rutulį. Vėliau vyrai tardytojams papasakojo, kad objektas buvo taisyklingos geometrinės formos, jo skersmuo buvo apie 4 m. Rutulys judėjo be jokio garso, neliesdamas žemės, tarsi sklęsdamas ore.

Artėjo Novyje Pieski stotis. Sergėjus Orlovas įjungė raciją. Jis apsidžiaugė, išgirdęs, kad ji veikia. Mašinistas ėmė aiškinti stoties budėtojai Lidijai Kožinai, kas jiems atsitiko. Moteris nieko nesuprato, tačiau nusprendė išeiti iš budėtojų namelio ir sutikti traukinį. Ji nepaprastai nustebo, kai iš pradžių pamatė kažkokį vibruojantį objektą, kurio forma priminė apverstą dubenį ir už kurio skriejo šviečiantis rutulys, o po to jau važiavo traukinys ne mažesniu nei 60 km/h greičiu. Budėtoja išsigando, pagalvojusi, kad dabar rutulys įsirėš į mažytės stoties pastatą.

Tačiau ties iešmu, nukreipiančiu bėgius į stotį, rutulys staiga atsiskyrė nuo traukinio ir švelniai apskriejo pastatą. Sustabdyti traukinio taip ir nepavyko. Jis Novyje Pieski stotį pravažiavo nelėtindamas greičio.

- Mašinistas ir jo padėjėjas pasakoja tik apie rutulį, nepaminėdami objekto, panašaus į apverstą dubenį, nes jo iš savo kabinos nematė, - pasakoja istorikas Aleksejus Popovas, respublikoje žinomas anomalių reiškinių tyrinėtojas, surinkęs ir išnagrinėjęs visus žinomus NSO pasirodymo Karelijoje atvejus. - Jie priešais save matė tik šviečiantį rutulį.

Tačiau grįžkime prie pasakojamos istorijos. Apskriejęs iešmą ir stoties pastatą, rutulys vėl nuskriejo prie traukinio. Tuo metu, kai rutulys buvo nutolęs nuo traukinio, judėjimo greitis staiga sumažėjo. Šilumvežio kabinoje nukrito įvairūs daiktai, o mašinistas su padėjėju galvomis atsitrenkė į priekinį stiklą. Tačiau vos tik šviečiantis objektas vėl atsidūrė priešais trauki-
nį, jo judėjimo greitis vėl padidėjo.

Sustojo tik prie Zastavos stoties. Šioje vietoje rutulys pasislėpė už miško. Stotyje reikėjo prasilenkti su priešinga kryptimi į Petrozavodską važiuojančiu traukiniu. Mašinistas iš karto išlipo iš kabinos, norėdamas patikrinti riedmenis. Vyras nespėjo net apeiti aplink šilumvežį, kai pamatė šviesą ir pajuto, kad kažkokia jėga jį spaudžia prie šilumvežio. Jis vos galėjo pajudėti. Labai sunkiai pasiekė kabiną. Traukinys iš karto vėl pajudėjo, tarsi laukė, kol mašinistas užims savo vietą. Taip traukinys riedėjo dar kažkiek laiko, kol rutulys pradingo už miško ir daugiau nebepasirodė.

- Visa ši istorija truko valandą ir 20 minučių, - tęsia Aleksejus Popovas. -Rutulys traukinį „tempė" daugiau nei 50 km. Per tą laiką buvo sutaupyta daugiau nei 300 litrų dyzelinio kuro. Keistojo atsitikimo dalyviai patyrė stiprų nervinį sukrėtimą.

Šio įvykio tikrumą patvirtina savirašių, įrengtų šilumvežyje, diagramos bei kiti oficialūs dokumentai. Tiesa, niekas taip ir nesugebėjo paaiškinti to, kas įvyko.

Beje, šviečiantis rutulys buvo pastebėtas Kutižmos stotyje dar iki įvykio su N1702 prekiniu traukiniu. Tempti paskui save 1560 tonų sveriantį traukinį 50 kilometrų - nelengvas užsiėmimas. Tam reikalingas didžiulis energijos potencialas. Tuo pačiu metu, kaip pasakoja mašinistas Sergėjus Orlovas, rutulio veiksmai atrodė sąmoningi. Jis aplenkdavo stotis, iešmus, pasitraukė į mišką tuo metu, kai turėjo prasilenkti su priešais važiuojančiu traukiniu. Tik po to, kai nepaprastai šio įvykio sukrėstas mašinistas „kreipėsi" į rutulį „riebiais" žodžiais, kad šis paliktų juos ramybėje, neatpažintas skraidantis objektas, tarsi atsiliepdamas į kreipimąsi, nuskriejo nuo traukinio ir dingo už miško. Daugiau geležinkeliečiai jo nematė.