Paralelinių pasaulių ataka

Šiandieniniai mokslininkai tik spėja, kad šalia mūsų egzistuoja paraleliniai pasauliai. O štai mūsų protėviai, atrodo, apie juos žinojo jau prieš daug amžių. Garsus XV amžiaus religinis veikėjas, liuteronybės įkūrėjas Martynas Liuteris rašė apie jam iš aukščiau duotą apreiškimą, kuriame buvo sakoma: "negandos užklupo žemę, baisios demoniškos jėgos neramina žmones, verčia juos santykiauti ir grobia žmonių sėklą, kad galėtų pratęsti savo demonišką giminę".

Viduramžių laikų aprašymai apie susitikimus su „demonais" kartais iki smulkmenų sutampa su šiuolaikiniais liudijimais ir pasakojimais apie ateivių pagrobtus žmones. Šiandien daugybė pagrobimo aukų taip pat tvirtina, kad turėjo seksualinių kontaktų su „paslaptingomis būtybėmis".

1606-ųjų metų sausio mėnesį Bazelyje vyko teismo procesas prieš Fransuazą Bos. Ji buvo kaltinama ryšiais su demonu, kuris užbūrė jos vyrą. Pati moteris tvirtino, kad demonas jų miegamajame atsirado „tiesiog iš niekur" ir paralyžiavo sutuoktinį, kuris po to visą naktį miegojo neprabusdamas. Kaip teigia kaltinamoji, ji neatsimena, kas tiksliai įvyko tarp jos ir demono.

Šiandieninės „demonų aukos" irgi pasakoja apie pagrobimo metu šalia buvusių žmonių paralyžių. Kai paslaptingieji piktadariai pasišalina, miegančiųjų dar ilgai negalima pabudinti. O patys nukentėjusieji dažnai neprisimena to, kas įvyko, detales prisimena tik užhipnotizuoti.

Škotijoje yra išlikęs istorinis dokumentas, kuriame užrašytas vienos namų šeimininkės pasakojimas apie paslaptingą elfą, kuris stebuklingu būdu atsidūrė jos namo sandėliuke, kur ji tuo metu buvo su savo vyru. Pamačiusi elfą, išsigandusi šeimininkė ėmė šaukti vyrą, tačiau pastebėjo, kad šis nejudėdamas guli ant maišų su miltais. Kol elfas nepaliko namų, moteris niekaip negalėjo pažadinti savo vyro...

XV amžiaus pabaigoje Vokietijoje įvyko nepaprastas įvykis. Dingo burmistro dukterėčia Elzė Fartchen. Mergina dingo naktį iš savo miegamojo. Niekas nematė ir negirdėjo nieko neįprasto, tik viena tarnaitė pastebėjo ryškią šviesą, sklindančią pro merginos durų apačią. Tačiau ji į tai nekreipė dėmesio. Iš ryto paaiškėjo, kad miegamojo durys užrakintos iš vidaus. Teko laužti duris. Kai jos buvo išlaužtos, viduje nieko nebuvo! Kilo sąmyšis.

Tarnai ir Elzės giminaičiai apieškojo viską aplinkui. Tačiau merginos nebuvo jokių pėdsakų. Elzės Fartchen nebuvo dvi dienas, o trečiąją ji atsirado -niekas nepastebėjo, kaip mergina atsidūrė savo miegamajame. Kai Elzei paaiškino, kad jos namuose nebuvo dvi dienas, ji nepatikėjo.

Ji buvo įsitikinusi, kad atsigulė miegoti ir ramiai miegojo visą naktį. Tiesa, vėliau prisiminė, kad ji sapnavo kažkokią ryškią šviesą, kažkokius nematytus veidus, tačiau nieko daugiau...

Airių folklore yra išlikęs padavimas, kuriame pasakojama, kad kartą nedideliame kaimelyje „nelaimingoji Irgen atsidavė demonui". Nors vargšė mergina tvirtina, kad ji negalėjo priešintis, nes buvo užburta ir nieko nepasikvietė į pagalbą, ji buvo pripažinta kalta ir nuskandinta upėje.

Europos tautų folklore yra daugybė pasakojimų apie tai, kad paslaptingos būtybės grobia vaikus. Pavyzdžiui, yra pasakojama, kad jauna moteris atsibudo naktį ir labai išsigando, kai pamatė prie jos lovos stovintį nedidelį vyrą su didžiule galva ir „šėtoniškomis" akimis. Jis bandė paimti moters kūdikį, kuris miegojo lovoje šalia jos. Moteris ėmė šaukti, neūžauga iš karto dingo.

Kitas įsimintinas įvykis nutiko Žemutinėje Saksonijoje. Legendos iki mūsų laikų išsaugojo istoriją apie
moterį, kurią naktį taip pat aplankė paslaptingos būtybės. Frau Aichen nespėjo dar atsigulti į lovą, kai pastebėjo nepaprastai ryškią šviesą, šviečiančią lauke už lango. Po kelių akimirkų jai pasirodė, kad kambaryje kažkas yra. Frau pašoko nuo lovos ir uždegė žvakę. Prie savo sūnaus lopšio moteris pamatė pilką nykštuką didele galva! Ji ėmė rėkti ir puolė link nykštuko, tačiau šis paprasčiausiai ištirpo ore.

Nors dauguma viduramžių legendų apie susitikimus su demonais pasakoja apie moteris, tačiau ir vyriškoji pusė nebuvo likusi be dėmesio. Išliko vieno šventiko liudijimas, kuris tvirtino, kad patyrė baisų gundymą iš demono, pasirodžiusio jo namuose viduryje nakties. Velnias pasirodė kambario viduryje ugnies rutulyje ir bandė sugundyti šventiką, siūlydamas jam puikias raganas. Tačiau šventikas nepasidavė įkalbinėjimams, po kiek laiko demonas žengė vėl į ugnies kamuolį ir kartu su juo išnyko.

Švedų valstietį Olafą Utlainą tiesiog baltos dienos viduryje pagrobė „du demonai". Gražią pavasario dieną jis ganė avių bandą netoliese kaimo. Nusprendęs truputį pailsėti, vaikinas atsigulė ant žemės ir užsnūdo.

Kai atsimerkė, Olafas šalia savęs pamatė demoną „su didele galva ir apsigobusį pilku apsiaustu". Velnias paėmė valstietį už rankos, pakėlė jį aukštai virš žemės ir parodė jam „žvaigždes ir dangaus būtybes, taip pat daugybę sielų, kurios skraidė tarp žemės ir dangaus". Olafas atsigavo toje pačioje vietoje. Jis manė, kad praėjo daug valandų, tačiau avys ganėsi toje pačioje vietoje, dienos dar buvo likę daug.

Iki šiol mes galime tik spėlioti, kodėl pas žmones atvyksta keistos būtybės iš kitų pasaulių. Aišku tik viena: mūsų pirmtakai, kaip ir šiuolaikiniai žmonės, dažnai prisiliesdavo prie nežinomo ir paslaptingo pasaulio, kurio esmės mes iki šiol negalime suprasti.