Paslaptingas ispanės Lerinos Garsijos Gordo atvejis, susijęs su paraleliniu pasauliu

Keista istorija, 2008 metais nutikusi Ispanijos gyventojai, iki šiol turi daugybę neatsakytų klausimų.

2007 metais svetainėje „Tendencias 21“, kurioje skelbiami moksliniai straipsniai ispanų kalba, buvo paskelbtas didelis straipsnis apie paralelinius pasaulius, o 2008 metų liepos 16 dieną po šiuo straipsniu neįprastą komentarą paliko 41-ių metų amžiaus Lerina Garsija Gordo, apie kurį iki šiol aktyviai diskutuojama įvairiose svetainėse, skirtose paranormaliems reiškiniams.

Savo komentare moteris prašė žurnalistų pagalbos, nurodė savo elektroninio pašto adresą, kad būtų galima su ja susisiekti. Ji buvo įsitikinusi, kad pateko į paralelinį pasaulį ir mūsų visata yra jai svetima. Tačiau apie viską iš eilės.

Maždaug keturi mėnesiai iki komentaro parašymo vieną rytą Lerina atsibudo savo lovoje ir iš karto pastebėjo, kad paklodė yra kitos spalvos, be to, dar ir iš kitokios medžiagos. Tai labai nustebino moterį, ji negalėjo suprasti, kas įvyko: ar kažkas jai pakeitė paklodę, kai ji miegojo, ar ji pati ją pakeitė vakare, tačiau apie tai užmiršo.

Tačiau sėdėti ir svarstyti, kas čia nutiko, nebuvo kada, nes Lerinai reikėjo skubėti į darbą biure, kuriame ji dirbo jau 20 metų. Be paklodės jos namuose nebuvo nieko neįprasto, išėjus į gatvę Lerina pamatė, kad jos automobilis stovi įprastoje vietoje.

Moteris be jokių nuotykių sau įprastu keliu nuvažiavo į darbą. Važiuojant ji nieko neįprasto nepastebėjo, tačiau kai įėjo į biurą, ją nustebino keletas nepažįstamų žmonių, kurie dirbo kartu su kitais darbuotojais, kuriuos Lerina gerai žinojo.

Jai tai pasirodė labai keista, niekas jai anksčiau nesakė, kad bus priimti nauji darbuotojai. Kai moteris priėjo prie savo kabineto durų, viskas tapo dar labiau keista - ant jų kabėjo lentelė su visiškai kitu vardu.

Bandydama suvaldyti augančią paniką, Lerina pati sau įsakė nusiraminti ir pagalvojo, kad ji galėjo išlipti ne tame aukšte, nes kituose aukštuose buvo panašios biurų patalpos. Tačiau geriau apsižiūrėjusi ji suprato, kad aukštas buvo visiškai teisingas, o lentelė su svetimu vardu kabo būtent ant Lerinos kabineto durų.

Moteris visiškai nebesuprato, kas vyksta. Nejaugi ją atleido iš darbo, tačiau apie tai neinformavo ir priėmė kitą darbuotoją? Negi vadovybė taip galėjo pasielgti po to, kai ji 20 metų išdirbo biure? Kas čia vyksta?!

Vis tik Lerina išdrįso įeiti į kabinetą - viduje viskas buvo kaip įprasta. Moteris prisėdo prie kompiuterio, prisijungė prie vietinio tinklo. Ir čia jos laukė dar vienas netikėtumas - ji savo pavardę rado darbuotojų sąraše, tačiau ji dabar dirbo visai kitame skyriuje vadovaujant kitam viršininkui. Moters galva pradėjo skaudėti nuo šių visų keistenybių.

Lerina išsitraukė savo piniginę, ėmė tikrinti banko korteles ir kitus dokumentus, tačiau visur buvo jai įprasta informacija ir duomenys. Tas pats vardas ir pavardė, ta pati gimimo data, tas pats namų adresas.

Nežinodama ką ir begalvoti, moteris paskambino administracijos vadovui ir pasakė, jog serga ir negali atvykti į darbą. Ji iš tikrųjų nusprendė, kad jai kažkas netvarkoje su galva, todėl aplink ir dedasi visos šios keistenybės.

Lerina iš darbo nuvyko pas savo gydytoją. Jis nusprendė atlikti keletą tyrimų, taip pat patikrinti, ar organizme nėra narkotinių medžiagų. Netrukus buvo gauti tyrimų atsakymai - moters organizme nebuvo aptikta nieko įtartino. Jos kraujyje taip pat nebuvo alkoholio pėdsakų.

Po to Lerina nusprendė grįžti namo ir tenai ėmė tikrinti visus kvitus, banko sąskaitų išrašus ir kitus dokumentus. Jokių nukrypimų nebuvo, viskas buvo taip, kaip ir anksčiau. Po to moteris nusprendė, kad kažkas, gal būt, nutiko jos atminčiai, gal net ištiko amnezija.

Ji internete ėmė skaityti žinias, tačiau pamatė, kad viskas yra taip pat, kaip buvo vakar, t. y., nebuvo nieko keisto, nebuvo iš atminties išsitrynusių kelių dienų ar dar kažkas keista nutikę.

Tai reiškė, kad ryte prabudusi Lerina paprasčiausiai ėmė gyventi truputį kitą gyvenimą.

Moteris jau buvo linkusi su tuo susitaikyti, tačiau pastebėjo dar vieną šokiruojančią detalę. Pusė metų prieš šį įvykį Lerina išsiskyrė su savo buvusiu draugu, su kuriuo draugavo septynerius metus, ir prieš kelis mėnesius ėmė susitikinėti su netoliese gyvenančiu vyru, kurio vardas buvo Augustinas. Šią keistenybių pilną dieną ji nusprendė paskambinti Augustinui, tačiau telefono ragelį pakėlė kažkoks visiškai nepažįstamas vyras ir pasakė, kad jų šeimoje negyvena joks Augustinas, netgi jų name nėra žmogaus su tokiu vardu.

Ši naujiena taip sukrėtė Leriną, kad ji atsisakė tuo patikėti. Ji gerai atsiminė, kad pastaruosius keturis mėnesius susitikinėjo su Augustinu, netgi susidraugavo su jo sūnumi iš pirmosios santuokos. O dabar buvo taip, kad šie žmonės tarsi buvo ištrinti iš jos gyvenimo.

Iki vakaro Lerina pastebėjo dar keletą nesutapimų, susijusių su įvairiais jos gyvenimo aspektais, tačiau kitą rytą ji neturėjo kito pasirinkimo, kaip nuvykti į biurą ir apsimesti, kad viskas yra kaip įprasta. Po poros dienų moteris nusamdė privatų detektyvą, norėdama surasti savo Augustiną, tačiau jam nepavyko aptikti jokių šio žmogaus pėdsakų.

Užtat jai paskambino tas pats draugas, su kuriuo ji išsiskyrė, ir paaiškėjo, jog jis net nežino apie išsiskyrimą, jis galvoja, kad jiedu vis dar pora, kurie kartais susitinka. Po to moteris kreipėsi į psichiatrą, manydama, kad jai kyla haliucinacijos, tačiau jis nerado jokių požymių, kad taip galėtų būti.

„Aš prisiekiu, kad visa tai yra realu, esu visiškai sveiko proto, tačiau mano pačios šeima neatsimena, kad prieš mėnesį mano sesei buvo operuotas petys, tarsi nieko nevyko. Yra ir daugiau įvairių smulkmenų. Deja, nelabai susigau-dau naujienose, todėl negaliu pasakyti, ar yra koks nors skirtumas tarp to, kas buvo anksčiau ir kas yra dabar, tačiau, mano manymu, pasaulyje niekas nepasikeitė“, - rašė Lerina.

Ėjo savaitė po savaitės, keistenybių buvo vis daugiau. Moteris spintoje aptiko rūbus, tačiau negalėjo atsiminti, jog juos kada nors pirko, o įrašai jos asmeniniame dienoraštyje internete, kuriuos rašė anksčiau, kažkur dingo. Pasikeitė jos elektroninio pašto ir pokalbių programos nustatymai, todėl jos kompiuteryje neišliko pranešimų archyvo.

Ir štai vieną dieną Lerinai į galvą toptelėjo mintis apie paralelinius pasaulius ir ji nusprendė, kad būtent šis variantas gali paaiškinti viską, kas jai nutiko - ji kažkokiu būdu pateko į paralelinį pasaulį. Netrukus ji pamatė internete straipsnį apie paralelinius pasaulius ir parašė didelį komentarą apie savo istoriją.

Per keletą metų Lerinos istorija paplito visame pasaulyje, o 2014 metais moteris po tuo pačiu straipsniu paliko dar vieną komentarą. Ji parašė, kad buvo apstulbinta to, kad jos istorija tapo labai populiari, ir informavo, kad per šiuos metus į savo elektroninį paštą gavo apie 6 tūkstančius laiškų įvairiomis kalbomis.

Tiesa, labai mažai šių laiškų autorių bandė padėti Lerinai, dauguma jų paprasčiausiai domėjosi, kas moteriai nutiko toliau, ar ji vis dar gyvena neteisingoje visatoje. Tačiau apie 5 proc. laiškų Lerinai iš tiesų padėjo susigaudyti savo problemoje, be to, per tuos metus ji susitiko su psichiatrais, fizikais ir parapsichologais.

Lerina rašė, kad „šiek tiek priartėjo prie tiesos“, o žmogus gyvena iliuzijų pasaulyje. Mes patys esame tik energija, kuri po to iškeliauja į visatą ir ten yra perdirbama. Moteris susidomėjo meditacija ir ezoterika. Gal tai jai nors truputį padeda susitaikyti su tuo, kad ji atsidūrė „neteisingame“ pasaulyje ir jame pasiliko visiems laikams.