Poltergeistas: plyšiai į paralelinį pasaulį

Vienas iš sunkiausiai paaiškinamų poltergeisto, arba triukšmingos dvasios, apraiškų atvejų yra tam tikras „protas“, neleidžiantis šį reiškinį sutalpinti į jokios mokslinės teorijos rėmus. Judinamų daiktų judesiai kartais būna tikslingi, nukreipti į konkrečius žmones ar daiktus. Yra atvejų, kai poltergeisto reiškiniai prasidėjo ar baigėsi, žmonėms to pareikalavus žodžiu. Būtent šis „protas“ su tam tikra sava veiksmų logika skatina kai kuriuos tyrinėtojus pateikti hipotezes, kad žmonės patys yra kalti dėl poltergeisto atsiradimo.

Vanduo atsiranda nežinia iš kur

Tačiau tarp žinomų poltergeisto atvejų jo „protingos“ apraiškos sudaro tik mažą dalį. Didžioji dauguma apraiškų negali būti logiškai paaiškintos. Su žmonėms, patekusiems į tokio poltergeisto veikimo zoną, jo apraiškos neturi nieko bendro. Visų pirma, tai susiję su taip vadinamu skysčio poltergeistu, tai yra spontanišku įvairių rūšių skysčių, dažniausiai vandens, atsiradimu. Tyrėjai, kuriems teko susidurti su tokia triukšminga dvasia, beveik vienbalsiai sako, kad žmogus, patyręs jos poveikį sau, dažnai yra linkęs priskirti ją Dievo bausmei ar anapusinių jėgų puolimui.

Skysčio poltergeistas pasireiškia beveik vien tik patalpose. Vanduo atsiranda nežinia iš kur. Dažnai nukentėjusieji pastebi nepaaiškinamai didelę drėgmę patalpose, kai ant sienų atsiranda drėgnos dėmės, taip pat atsiranda nuotėkiai, balos ar vandens srovės tokiomis sąlygomis, kuriomis neįmanoma daugiau ar mažiau pagrįstai paaiškinti tokio reiškinio atsiradimą. Vanduo gali būti šaltas arba karštas.

Kambarį iš niekur užpildantys vandens garai gali būti karšti. Kai kuriais atvejais vandeniu sušlapinami tik atskiri daiktai, pavyzdžiui, čiužinys, pagalvė, kailiniai, knygos spintoje (o spintos išorė visiškai sausa). Šie atvejai suteikia skeptikams pagrindo abejoti šio reiškinio tikrove ir apkaltinti jo liudininkus apgaule, tačiau patikrinimai rodo, kad čia vis dar vyksta poltergeistas.

„Protingas“ ir „neprotingas“

Toks „neprotingas“ poltergeistas (t.y. poltergeistas, kuris nėra susietas su konkrečiu „žmogumi nešėju“, su kuriuo būtų galima susieti jo pasirodymą), kaip taisyklė, nesekioja paskui savininkus, palikdamas savo užimtą kambarį, bet ir toliau pasirodo toje pačioje vietoje. Jis dingsta (kaip, beje, ir prasideda) spontaniškai, be jokio ryšio su žmonėmis ir aplinkinėmis sąlygomis. Beje, būtent dėl šių priežasčių jį daug lengviau patikrinti nei „protingąjį“ poltergeistą, kuris, pasirodžius svetimiems žmonėms, gali pasislėpti, laikinai sustabdyti savo apsireiškimus.

Yra žinomas atvejis, kai viename bute Kijeve, kuriame buvo stebimas skystas poltergeistas, nuo lubų krintantis lietus nesiliovė pasirodžius būsto priežiūros kontoros komisijai. Tačiau tuo metu nei ant pačių lubų, nei aukščiau esančiuose butuose vanduo tiesiog negalėjo atsirasti, nes jo padavimas į namą jau kelias valandas buvo nutrauktas.

Atsitikimas miško namelyje

Vanduo gali pasirodyti netgi tokiose vietose, kurios yra toli nuo jo šaltinių. Toks poltergeistas buvo pastebėtas miško namelyje Rytų Vokietijoje 1987 m. Namelyje niekas negyveno. Kartkartėmis ten užsukdavo girininkas. Poltergeistas truko visą vasarą, jį tyrė kelios tyrėjų grupės, todėl jis aprašytas pakankamai išsamiai.

Vienintelio namelyje esančio kambario lubos pirmiausia pasidengdavo lašais, o po minutės prasidėdavo tikras lietus, kuris buvo ribojamas kambario dydžiu. Jis baigdavosi taip staiga ir be priežasties, kaip prasidėjo, palikdamas ant lubų šlapias dėmes. Tuo pat metu namelio stogas likdavo sausas.

Vanduo buvo ištirtas laboratorijoje, jo sudėtis palyginta su aplinkinių vandens telkinių vandeniu. Tačiau paaiškėjo, kad tai buvo chloruotas vanduo iš vandentiekio. Iš kur jis atsirado miške, neaišku.

Kraujas Sen Kventine

Tačiau kartais poltergeistas gali apsireikšti ne vandeniu, o... krauju. Tokie apsireiškimo faktai užfiksuoti JAV, Anglijoje, Indonezijoje, Meksikoje. Bet bene garsiausias atvejis įvyko 1985 metais Prancūzijoje, Sen Kventino miesto priemiestyje.

Name, kuriame gyveno jauna Belmerių pora, ant sienų pradėjo atsirasti keistų raudonų dėmių. Jie nespėdavo jų iki galo nuplauti, kaip jos staiga dingdavo. Tada po kurio laiko dėmės vėl pasirodė, ir jų buvo dar daugiau. Pora jas matė ne tik ant sienų, bet ir ant lubų, ant grindų, langų, net ant pagalvių ir antklodžių. Panikos apimti jauni žmonės paliko namus, palikdami policijai spręsti šį klausimą. Belmeriams išvykus poltergeistas nesustojo reikštis, netgi priešingai - atrodo, tik įgavo jėgų. Namuose pasirodė ištisos raudono klampaus skysčio balos.

Tyrimo metu nustatyta, kad raudonasis skystis yra ketvirtosios grupės žmogaus kraujas. Kai kruvinasis poltergeistas liovėsi, apytiksliai buvo paskaičiuota, kad per visą jo apsireiškimo laiką namuose atsirado tiek kraujo, kad jį surinkti reikėjo visiškai išsiurbti kraują iš daugiau nei 50 tūkst. žmonių. Tačiau visoje Prancūzijoje nebuvo nė vieno atvejo, kad iš žmogaus būtų išsiurbtas kraujas. Taip ir nebuvo rasta paaiškinimo įvykiui Sen Kventine.

Šlapimas, ašaros ir... skumbrės

Yra ir kitų skysčio poltergeisto atvejų. Pavyzdžiui, Lesteryje (Didžioji Britanija) name, kuriame gyveno Bolterių šeima, ištisus metus buvo stebima, kaip iš sienų išteka geltonos spalvos skysčio telkiniai. Jos cheminė analizė parodė, kad tai nežinomo gyvūno šlapimas.

Vienas iš labai retų atvejų, kurį galima priskirti skysčio poltergeisto apsireiškimui, įvyko 1969 m. Kalifornijoje. Raselų šeima staiga pamatė, kad jų namuose ėmė atsirasti gyvos skumbrės. Žuvys buvo ant grindų, ant lovų, ant spintelių. Iš pradžių buvo įtariama, kad tai kažkieno pokštas, tačiau kai žuvų pradėjo atsirasti labai daug, Raselai sunerimo. Niekas nepastebėjo žuvų pasirodymo momento, tik joms nukritus buvo girdėti šleptelėjimai. Susidarė įspūdis, kad skumbrės krito nuo lubų, nors namo lubos visą laiką buvo sausos. Poltergeistas apsireiškė nepriklausomai nuo žmonių buvimo ar nebuvimo namuose. Žuvų skaičius tai didėjo, tai mažėjo, o rugpjūčio 2-4 dienomis visi kambariai ir virtuvė buvo užgriozdinti skumbrių krūvomis. Poltergeistas baigėsi staiga ir nepaaiškinamai, kaip dažnai nutinka tokiais atvejais.

Anomalus lietus

Kalifornijos atvejis paskatino kai kuriuos tyrinėtojus susieti skystą poltergeistą su vadinamuoju anomaliu lietumi - kai iš dangaus krenta varlės, žuvys ir kiti daiktai.

Anomaliam lietui priskiriami vandens krituliai, kurie krenta iš visiškai giedro dangaus, kaip tai, pavyzdžiui, įvyko 1930 m. gruodžio 29 d. Hampšyre (Didžioji Britanija). Šis reiškinys per ateinančius trejus metus ten pasikartojo dar kelis kartus. Apskritai lietus, krintantis iš giedro dangaus, pasitaiko daug dažniau nei egzotiškesnis varlių, žuvų, monetų ir kt. daiktų lietus. Šiuo atveju, kaip ir esant skystam poltergeistui, nėra jokio išreikšto „žmogaus nešėjo“, o pats reiškinys vyksta spontaniškai.

Skysto poltergeisto ir anomalaus lietaus akivaizdus nepagrįstumas, spontaniškumas leidžia manyti, kad šiais atvejais galbūt atveriami kai kurie portalai, tiksliau, atsiranda plyšiai į kitus matavimus, jungiantys mus su paraleliniais pasauliais, iš kurių trykšta vanduo, kraujas, šlapimas, nafta, krenta gyvos varlės ir žuvys. Atsižvelgiant į tai, kad tokias „dovanas“ sudaro daiktai, kurie yra gerai žinomi mūsų pasaulyje (įskaitant ne tik vandentiekio vandenį ir varles, bet ir, pavyzdžiui, penso ir pusės penso nominalo monetas, kurių „lietus“ krito ant žemės 1956 m. Didžiojoje Britanijoje), galima daryti išvadą, kad bent vienas iš šių paralelinių pasaulių visais atžvilgiais turėtų būti panašus į mūsų.

Iš kur atvyksta paslaptingos būtybės?

Bet šiuo atveju pro minėtus plyšius pas mus turi patekti kažkas svaresnio už vandenį, žuvis ir varles. Matyt, taip būna, bet ne skysčio poltergeisto ar anomalaus lietaus atvejais. Tai atkeliauja slaptai, mums nesuprantamu būdu, kurį laiką būna mūsų pasaulyje, o tada palieka jį taip pat slapta. Tyrėjų archyvuose gausu informacijos apie žmonių susitikimus su paslaptingomis būtybėmis. Tai ir afrikiečių ogopogos, Teksaso pterodaktilai, gigantiški drugeliai, naktimis skrendantys į švyturių šviesą, ir įvairios jūros ir miško būtybės, pavyzdžiui, naminukai, undinės, nykštukai, elfai ir daugybė kitų panašių būtybių, kurių praktiškai neįmanoma sugauti ir ištirti.

Visoje šioje anomalijų serijoje, be abejo, pirmauja NSO. Tai yra viena iš tų problemų, kurią XXI amžiaus mokslas dar turi išspręsti.