Pasąmonės Galios ir Psichologija:

Kai, sutikęs saulėtekį, karalius Saliamonas nusileido nuo kalno, susirinkusieji papėdėje tarė: Mums tu esi įkvėpimo šaltinis. Tavo žodžiai paverčia širdis geresnėmis. O tavo išmintis prašviesina protą. Mes trokštame klausyti tavęs. Pasakyk mums: kas mes esame?

Tai nutiko mažame provincijos miestelyje. Įprastoje mokykloje. Nieko panašaus negalvokite, nes paprastai tokiose gyvenvietėse viena švietimo įstaiga, nėra gimnazijų ir elitinių valstybinių mokyklų.

Vedusios moterys gali atkreipti dėmesį į kitus vyrus - tai nėra mitas. Dažniausiai kalbama apie vyro neištikimybę ir norą palikti šeimą iš sutuoktinės pusės, tačiau pasitaiko ir kitaip.

Nedaug moterų nusprendžia tapti motinomis po keturiasdešimties. O tos, kurios tampa mamomis sulaukusios tokio amžiaus, svarsto, iš kur semtis jėgų? Neužtenka veiklos ir išteklių, kad suteiktų vaikui viską, ko reikia, ir neprarastų savęs.

Ezoterikai mano, kad mūsų norai pildosi, jeigu mes juos taisyklingai užrašome. Mat minčių tornadas, besisukantis jūsų galvoje, negali tapti Visatos suvokiamu ir išpildomu noru. Bet jeigu sugebėsite susitelkti į savo troškimą ir laikysitės šių SEPTYNIŲ taisyklių, jūsų pageidavimai būtinai bus patenkinti.

Kurios merginos atsiduria tik meilužės, bet ne žmonos būsenoje? Moterys dažnai tampa vedusių vyrų meilužėmis iš intymumo baimės. Nors jos galvoje gyvena viltis, kad jie bus kartu, giliai širdyje ji žino - jis nepaliks žmonos dėl jos.

Maistas – ne šiaip alkio malšinimas, tai emocinis procesas ir valgant sunku nuslėpti savo tikruosius jausmus! Jie yra akivaizdūs. Ne veltui majai laikė valgymo procesą sakraliu. Galėjai atvirai ir viešai mylėtis, bet valgyti reikėjo tik už uždarų durų su artimiausiais žmonėmis.

Kiekvienas vyras išgyvena pragarą pavadinimu „vidurio amžiaus krizė“. Tiksliau, tai jis galvoja, kad išgyvena pragarą. Iš tikrųjų pragaru keliauja ne vyras, o tuo metu šalia esanti nelaimingoji. Kol sutuoktinis kraustosi iš proto, jo išrinktoji turi būti protinga, kantri ir supratinga.

Rusų poetas Chlebnikovas draugavo su kitu poetu. Pilietinio karo metu jie kartu ėjo per stepę, poetas susirgo ir nebegalėjo tęsti kelionės. Chlebnikovas jį paliko ir toliau ėjo vienas. Mirštantis draugas paprašė: „Bent jau palaidok mane žmoniškai!“ Chlebnikovas romantiškai atsakė: „Stepė tave palaidos!“ Ir išėjo. Laimei, poetas išgyveno. Ir vėliau sutiko tą genialų Chlebnikovą. Šis labai apsidžiaugė! Ak, sako, kaip gerai, kad tu gyvas! Tačiau jų draugystė nutrūko.

Turbūt ne kartą esate susidūrę su situacija, kai tiesiog spindite iš laimės, norite šiuo jausmu pasidalinti su visu pasauliu, tačiau jums atsako tik kreivais žvilgsniais ir nepritarimu. Kodėl jūsų vidinė šviesa taip nervina žmones, gyvenančius tamsoje?

Išdavikams galima atleisti. Jei turite tam moralinių jėgų, galite atleisti. Tačiau pavojinga palaikyti ryšius su išdaviku. Ir įsileisti jį atgal į savo gyvenimą, į savo namus taip pat pavojinga. Nes išdavikas neabejotinai atkeršys jums už jūsų dosnumą. Ir nubaus jus už jūsų kvailumą. Tęsti santykius su išdaviku yra kvailystė, už kurią bus nubausta.