NSO lizdai Australijoje iki šiol neįmintas keistas fenomenas

XX amžiaus 8-o dešimtemčio pabaigoje iš pradžių Didžiosios Britanijos, o vėliau ir kitų šalių javų laukuose ėmė atsirasti keisti apskritimai iš stipriai prie žemės prispaustų ir susuktų javų stiebų. Spaudoje kilo didžiulis susidomėjimas šiais apskritimais.

Per praėjusius keturis dešimtmečius buvo iškelta daugybė hipotezių, bandančių paaiškinti šių apskritimų atsiradimą: nuo uragano, stipraus vėjo ar bėgiojančių ežių iki NSO nusileidimo vietų ar net įslaptintų mokslinių eksperimentų.

Dabartiniu metu susidomėjimas apskritimais javų laukuose yra žymiai sumažėjęs, nes daug žmonių šiuos apskritimus ėmė patys kurti - arba vardan meno, arba norėdami sulaukti žurnalistų dėmesio.

Tačiau dar iki kylant šiai susidomėjimo bangai egzistavo reiškinys, apie kurį dabartiniu metu yra praktiškai užmiršta, nors jis tvirtai rodo neįprastų apskritimų laukuose ryšį su NSO. Tai taip vadinami „NSO lizdai“ Australijoje.

1966 m. sausio 16 d., patį vidurvasarį, darbininkas Džordžas Pedlis važiavo savo traktoriumi siauru keliuku šalia cukrašvendrių fermos netoliese Talio, Kvynslando šiaurėje. Šią vietą vietiniai gyventojai vadina Pasagos mariomis.

Buvo graži ir rami diena, aukštai danguje ryškiai švietė saulė. Traktoriaus variklio triukšmas slopino kitus pašalinius garsus, tačiau netikėtai Pedlis išgirdo ilgai trunkantį šnypštimą. Jis iš pradžių pamanė, kad pradūrė padangą, todėl sustabdė traktorių ir iš jo išlipo, norėdamas apžiūrėti ratus, tačiau netikėtai iš cukrašvendrių lauko, visai šalia kelio, lėtai pakilo sidabrinės ir baltos spalvos plokščias objektas, primenantis lėkštę.

Objektas nebuvo didelis, skersmuo - apie 8 metrai. Jis lėtai pakilo iki medžių viršūnių, po to truputį pasviro ir didžiuliu greičiu nuskrido į pietvakarius.

Pedlis nubėgo į lauką iš kurio pakilo NSO. Kai jis prasibrovė per tankiai suaugusias cukrašvendrės, prieš savo akis išvydo lygų apskritimą, stipriai įspaustą į žemę ir dėl to užlietą vandeniu. Kai po kelių valandų vanduo nuslūgo pasirodė tvarkingai ratu suguldytos cukrašvendrės.

Šis įvykis sukrėtė visą Australijos spaudą, nes tuo metu NSO fenomenas tik buvo pradėjęs sklisti, o čia netikėtai paaiškėjo, kad jį galima aptikti retai apgyvendintame rajone Australijoje.

Į laukus prie Talio ėmė vienas po kito važiuoti žurnalistai, kurie netrukus netoliese aptiko dar penkis „NSO lizdus“. Jie buvo mažesnio skersmens, tai reiškia, kad šiose vietose buvo nusileidusios visai nedidelės skraidančiosios lėkštės.

Netrukus buvo pastebėtos neįprastos susuktų cukrašvendrių, gulinčių „lizduose“ savybės. Pirmiausia, paaiškėjo, kad cukrašvendrės ne šiaip susuktos ir prispausto prie žemės, tačiau išrautos iš žemės su visomis šaknimis.

Antra, cukrašvendrės labai greitai patamsėjo, vos per keletą valandų, nors paprastai išrautos cukrašvendrės patamsėja maždaug per tris dienas. Trečia, cukrašvendrės buvo suguldytos įvairiomis kryptimis - kartais pagal laikrodžio rodyklę, kartais - prieš.

Dar buvo aptiktas nedidelis stačiakampis, kuriame cukrašvendrės buvo išrautos, tačiau pačių cukrašvendrių nebuvo. Jų nebuvo nei šalia, nei kitoje vietoje. O viename iš šešių aptiktų „NSO lizdų“ cukrašvendrės buvo ne tik prispaustos prie žemės, bet ir stipriai apdegusios.

Paklausinėjus vietinių gyventojų paaiškėjo, kad jiems tai visiškai įprastas reiškinys, nes tokie apskritimai atsiranda praktiškai kiekvienais metais lietingojo sezono pradžioje. Tačiau šie atvejai anksčiau nebuvo registruojami, nes vietiniams gyventojams tai neatrodė kažkas labai ypatingo ir keisto.

Po 1966 m. NSO ir toliau lankėsi Kvynslando šiaurėje ir palikdavo „lizdus“. Jų atsiradimai buvo užfiksuoti 1968, 1971, 1972, 1977, 1987 ir 1992 metais.

1976 metais tyrinėtojas Trevoras Džeimsas Konsteblas išleido knygą „Kosminis gyvybės impulsas“, kurioje iškėlė savo teoriją, bandančią paaiškinti „NSO lizdų“ fenomeną. Jo manymu, NSO juda, naudodami orgono energiją, ir būtent ji sukuria „lizdus“, kai NSO kyla nuo žemės.

Terminą „orgono energija“ XX amžiaus viduryje sukūrė prieštaringai vertinamas psichoanalitikas Vilhelmas Raichas, kuris, panašu, taip interpretavo universaliąją Či energiją iš kinų filosofijos ir medicinos.

Pagal Konsteblo versiją, kai ateivių skraidančiam aparatui reikdavo pakilti iš lauko, jis įsiurbdavo jam reikalingą orgono energiją iš po juo esančių gyvų objektų, šiuo atveju tai buvo cukrašven-drės. Cukrašvendres susuka sūkuriais, kuriuos sukuria susidariusi energijos plazma.

Si teorija paaiškina, kodėl cukrašvendrės taip greitai patamsėja - juk jose nebebuvo gyvybinės energijos.