Pamiršta NSO Avarija Azteco Mieste

Nors ufologijoje šis įvykis vadinamas „antruoju Rosvelu“, jį prisimena nedaug žmonių. Jis negali net lygintis su Rosvelo populiarumu ir legendomis.

Vieną 1948 metų kovo dieną neatpažintas objektas, skrendantis dangumi, staigiai nukrypsta nuo kurso ir nukrito kažkur nykiame uolingame Hart Canyon rajone, netoli Azteco miesto (Naujosios Meksikos valstija, JAV).

Pagrindiniais šio įvykio liudininkais laikomi du vietinio naftos bokšto darbininkai Sailas Niutonas ir Leo Hebaueris. Jie bandė užgesinti nedidelį gaisrą darbo vietoje, kai danguje pamatė “didžiulį metalinį diską”.

Jis buvo maždaug 30 metrų skersmens, atrodė gana įspūdingai, ant metalinio paviršiaus nesimatė jokių siūlių, sandūrų, kniedžių, tarsi jis būtų buvęs monolitinis. Diskas nukrito ant žemės labai tvarkingai, išoriškai ant jo nesimatė jokių sugadinimų.

Kai Niutonas ir Hebaueris priėjo arčiau, pamatė, kad diskas turi kelis iliuminatorius. Pažvelgę pro vieną iš jų, jie pamatė, kad viduje ant grindų guli maždaug 16 nedidelių humanoidinių būtybių.

Kūnai buvo padengti tamsiais suodžiais, tarsi jie būtų nukentėję ugnyje. Matyt, diskui nukritus, diske įvyko lokalus gaisras.

Tą pačią dieną darbininkai paskambino į policiją ir papasakojo apie nukritusį diską su kūnais. Atvažiavę policininkai ilgai apžiūrinėjo diską, atstulbę iš nuostabos. Paskui policija paskambino kariškiams. Tie greitai užtvėrė visą teritoriją, o paskui išsivežė diską, įsakę visiems tylėti ir nieko nepasakoti apie tai, ką matė.

Beveik metus Niutonas ir Hebaueris tylėjo, bijodami kariškių grasinimų, bet paskui neišlaikė ir apie viską išsamiai papasakojo žurnalistui Frenkui Skalli, kuris dirbo populiariame pramoginiame žurnale “Variety Magazine”. 1949 metais NSO sudužimo Azteco rajone istorija pasirodė šiame žurnale, o paskui Skalli papildomai dar išleido ir knygą “Behind the Flying Saucers” su įvairiomis smulkmenomis apie incidentą.

Ir straipsniai, ir knyga buvo labai populiarūs, tačiau netrukus Skalli ir dviejų liudininkų adresu pasipylė įvairiausi kaltinimai, ir viskas baigėsi tuo, kad net kai kurie ufologai visą šią istoriją pavadino klastote. Niutono ir Hebauerio pasakojimai pavadinti sukčių išsigalvojimais.

Įdomu tai, kad abu darbininkai neva spėjo pasiimti iš nukritusio NSO tam tikrus daiktus ir paskui bandė parduoti juos kaip “nežemiškas technologijas”. Buvo tvirtinama, kad visą tą istoriją su NSO abu darbininkai išsigalvojo, kad galėtų brangiai parduoti kažkokius niekniekius. Vienas iš tų “artefaktų” kažkaip neva pateko į “San Francisco Chronicle” žurnalisto rankas, o tas jį atidavė į laboratoriją ištirti. Ten nustatė, kad “nežemiškas artefaktas” padarytas iš paprasto aliuminio gabalo.

Po šitų demaskavimų visa istorija su Azteco rajone nukritusiu NSO buvo greitai pamiršta, ir net patys Niutonas ir Hebaueris kažkaip prisipažino dėl klastotės ir aferos.

Praėjo 30 metų, ir štai devintojo dešimtmečio pradžioje kažkas iš ufologų ištraukė istoriją apie NSO avariją prie Azteco iš dulkėtų archyvų ir pažvelgė į ją naujai. Buvo nustatyta, kad visa tai gali būti realu, nes visa demaskavimo istorija pasirodė beesanti labai neaiški.

Kai NSO iš Azteco byla pateko į garsių ufologų Skoto ir Siuzanos Ramsey rankas, jie pradėjo tikrinti ir lyginti straipsniuose bei knygose pateiktus faktus. Paaiškėjo, kad visi tie demaskavimai buvo panašūs į gerai parengtą darbininkų parodymų diskreditavimo scenarijų.

“Nuo 1952 metų iki 1986 metų niekas nebuvo net prisiartinęs prie incidento Aztece. Jis buvo tarsi apnuodytas kaltinimais suklastojimu, ir NSO tyrinėtojai apeidavo jį dideliu ratu. Mes kruopščiai išnagrinėjome šį atvejį mūsų knygoje ir priėjome išvadą, kad valdžia buvo pasiruošusi net visai sugriauti tų dviejų ar trijų žmonių (jei priskaičiuoti žurnalistą Skalli) gyvenimus, kad turėtų gerą priedangą. O jei išnagrinėti originalius liudininkų parodymus, tai jų neįmanoma paneigti”, - pasakojo Skotas Ramsey.

2011 metais Ramsey taip pat atkreipė dėmesį į tais metais kažkaip pasirodžiusį keistą FTB dokumentą, pavadintą “Hottel Memo pranešimas”, kurį 1950 metais parašė FTB Vašingtono skyriaus vadovas Gajus Hottelas FTB direktoriui Edgarui Huveriui.

Dokumentas buvo įkeltas į archyvą oficialiame FTB saite ir vėliau kelerius metus dažnai buvo pateikiamas kaip dokumentas, kuris oficialiai patvirtino, kad JAV valdžia “slėpė ateivius”.

Jame, pavyzdžiui, buvo kalbama, kad “šaltinis iš BBC pranešė, jog trys taip vadinamos skraidančios lėkštės buvo atkurtos Naujojoje Meksikoje. Jos apibūdintos kaip apvalios su iškilusiu centru, maždaug 15 metrų skersmens. Kiekvienoje buvo trys į žmones panašios figūros, maždaug 90 cm dydžio, apsivilkę labai plonos tekstūros metaliniu audiniu. Kiekvienas kūnas buvo pritvirtintas diržais taip, kaip būna prisitvirtinę lakūnai bandytojai. Anot pono G. (vardas pakeistas), šios lėkštės rastos Naujojoje Meksikoje, naudojant labai galingą radarą, pastatytą šioje vietovėje. Manoma, kad radaras reagavo į lėkštės mechaniką”.

2013 metais FTB pagaliau pakomentavo šį dokumentą ir pranešė, kad jis nieko nepatvirtina, o paprasčiausiai konspektuoja kažkokią informaciją, atėjusią iš antrų ar trečių rankų. Tačiau daug ufologų ir dabar yra įsitikinę, kad šis dokumentas tik atsitiktinai “išslydo” iš slaptos FTB bylos ir kad jame pateikta informacija visiškai teisinga ir tikra.

Tiesa, manoma, kad dokumentas aprašo incidentą Rosvele, bet Skotas Ramsey, pavyzdžiui, yra įsitikinęs, kad jis liečia ir incidentą Aztece. Pirmiausia todėl, kad, anot liudininkų, Rosvele sudužo vienas diskas, o minimame dokumente minimi net trys. Antra, buvo vienas keistas atvejis, kai kažkoks žmogus iš Denverio bandė parduoti nuotraukas, neva padarytas NSO avarijos vietoje Aztece, o FTB atkakliai bandė surasti tą žmogų ir įsigyti tas nuotraukas. Jei incidento Aztece nebuvo, tai kodėl tada FTB ieškojo tų nuotraukų?