Paslaptingi statiniai: Helikono piramidė

Paslaptinga graikų Helikono piramidė pastatyta ankščiau už Egipto piramides

Graikijos Argolidės regione, netoli Argaso miesto, yra keli senoviniai griuvėsiai - itin retų graikiškų piramidžių likučiai. Daugelio iš jų liko tik kelios eilės stambių akmenų, tačiau taip vadinamoji Helinikono piramidė (Pyramid of Hellinikon), dar vadinama Kečrae piramide (Pyramid of Kechraie), gali suteikti nors apytikslių žinių, kaip galėjo atrodyti tos piramidės.

Apie tai, kad Graikijoje yra piramidžių, žino nedaugelis, o apie tai, kad Helinikono piramidė yra senesnė už garsiąsias Egipto Gizos slėnio piramides, žino išvis vienetai. Manoma, kad Helinikono piramidė pastatyta mažiausiai 100 metų anksčiau už Džoserio piramidę (2600 metai prieš mūsų erą) ir 170 metų anksčiau už didžiąją Cheopso piramidę (2550 metai prieš mūsų erą).

Helinikono piramidė, palyginti su egiptietiškomis, yra nedidelė, jos dydis - 7 x 9 m. Ji yra trapecijos formos, pastatyta iš pilkų akytų klintinių akmenų blokų. Blokus sutvirtinančio skiedinio likučių nerasta. Išlikusios piramidės dalies aukštis siekia 3,6 metro. Sienų pasvirimo kampas - 60 laipsnių. Įdomu tai, kad senoviniuose šaltiniuose žinių apie šią piramidę yra labai mažai: arba apie ją jau tada mažai kas žinojo, arba jos buvimo vieta buvo įslaptinta. Tiesa, ši piramidė yra visai prie didelio kelio iš Argaso į Tegea, todėl ją galėjo matyti visi keliaujantys. Tačiau informacija apie piramidę mus pasiekė tik iš keliautojo Pausanijaus užrašų.

2-ame mūsų eros amžiuje Pausanijus mini, kad šiame regione yra du piramidės formos statiniai, kuriuos jis laikė karių, žuvusių kovose už Argaso sostą, kapaviete.

Bet šiuolaikiniai istorikai abejoja, kad ši piramidė buvo kapavietė, nes čia nerasta žmonių palaikų likučių. Be to, piramidė turi arkos formos įėjimą, į kambarį vedantį koridorių, šviestuvų pėdsakai ant sienų greičiau primena patalpą, kurioje būdavo gyvi žmonės. Archeologai čia rado tik stambių ąsočių ir molinių dubenėlių duženų. Jokių neįprastų artefaktų ir statulėlių.

Keliama versija, kad ši piramidė buvo ritualinis statinys ir, kaip ir Gizos piramidės, buvo orientuota į Oriono diržą. Tai rodo specifinė koridoriaus padėtis, kuri tiksliai sutampa su Oriono diržo padėtimi 2000-2400 metais prieš mūsų erą, t.y. kai buvo pastatyta ši piramidė. Remdamiesi tuo, kai kurie tyrinėtojai randa paralelių tarp Argaso kultūros ir senovės Egipto civilizacijos. Jie taip pat mano, kad būtent iš Argaso į Egiptą atvykę žmonės ir pastatė ten Egipto piramides.

Kita versija teigia, kad į bokštą panaši piramidė buvo senovės observatorija, iš kurios būdavo stebimos žvaigždės.

Egzistuoja ir hipotezė, kad tai tiesiog bokštas paduoti dūmų signalą, kai užpuldavo priešas (panašiai kaip signalinės Gondoro ugnys filme “Žiedų valdovas”).