Paslaptinga Taungos kaukolė

Situacija, į kurią pateko indų žurnalistas Regretas Ajeras, gyvenantis Bengaloto mieste, atrodo ne tiek rimta, kiek linksma. Jaunas žmogus visą gyvenimą troško patekti į Gineso rekordų knygą, tačiau tuo metu, kai vyko pasiruošimas svajonės įgyvendinimui, jis net neįtarė, kokia vertinga medžiagą disponavo. 

Iš esmės Ajeras bandė tik įrodyti, kad būtent Indijoje pirmą kartą į orą pakilo skraidantis aparatas, o jį sukonstravo savąmoklis konstruktorius Talpandas. Pirmą kartą pasaulyje lėktuvas pakilo į orą virš vieno Bombėjaus paplūdimio 8-iais metais anksčiau, nei įvyko garsusis Orvilio Raito skrydis.

Kaip įrodymą Regretas Ajeras norėjo pristatyti į Gineso rekordų knygos pagrindinį padalinį Londone molinę plokštelę ir senovinį foliantą, kuriame buvo teigiama, kad šio lėktuvo varikliai veikia nuo Saulės energijos. Pats skraidantis aparatas, kuris pavaizduotas molio plokštelėje, priminė šiuolaikinius lainerius, tik šio lėktuvo sparnai yra trumpesni už tuos, kuriuos turi šiuolaikiniai lėktuvai, ir šie sparnai nukelti arčiau uodegos. 

Į žurnalisto radinio tyrimą įsijungė filologai ir kriptologai. Po ilgai netrukusio tyrimo mokslininkai pasiūlė Regretui Ajerui neskubėti priimti sprendimo. Atidžiai perskaičius senovinį dokumentą paaiškėjo, kad žurnalistas paskubėjo padaryti išvadą, nes neturėjo pakankamai žinių šioje srityje. Mokslininkai nustatė, kad foliante esantis įrašas yra susijęs su žymiai senesniais laikais. Jame buvo rašoma, kad ne viena metraštininkų karta perduodavo senovinę legendą apie skraidymo aparatą, kuris dabartinio Mumbajaus (buvusio Bombėjaus) rajone pasirodė prieš tūkstančius metų. Todėl vienuolyne, kuriame Ajeras aptiko foliantą, ilgai buvo saugoma ir molio lentelė, kurioje buvo aprašytas dangaus stebuklas ir atliktas jo piešinys. Neseniai vienuolyno vyresnysis anglų mokslininkams perdavė tikslią minėtosios lentelės kopiją, kuri atlikta ant medinės lentos ir nupiešta nacionaline rongo-rongo technika. 

Norvegų mokslininkas ir keliautojas Turas Hejerdalas iškėlė hipotezę, kad šios lentelės, pirmą kartą pagamintos Pietų Amerikoje, vėliau ilgus metus su jūrų keliautojais plaukė į Indiją ir Kiniją. Nemažai mokslininkų šiuo klausimu turi kitokią nuomonę. Jie teigia, kad tokios lentelės visose mūsų planetos dalyse atsirado praktiškai vienu metu. Taibuvo savotiškas atsisveikinimas, kurį kosmoso keliautojai paliko pirmykščiams Žemės gyventojams. Gali būti, kad ateiviai norėjo gyventi taikiai su žemiečiai ir atminčiai apie save paliko laivų, kuriais atskrido į Žemę, piešinius. 

Bangaloro vienuolyne aptiktas radinys yra šios versijos patvirtinimas. Tačiau radinys ne vien tuo įdomus. Įrašo foliante iššifravimas patvirtino, kad pavaizduotas skraidantis aparatas iš tiesų buvo lėktuvas, kurio paskirtis buvo ne skrydžiai į kosmosą, o skrydžiai būtent Žemės atmosferoje. Jau vien šis faktas yra didžiulis atradimas, nes jis paneigė mokslininkų teiginius apie tai, kad ateiviai, lankydamiesi Žemėje, kelionėms po ją naudojo kosminius laivus. 

Kretos saloje kasinėjimai vyksta kiekvienais metais, tačiau pastaraisiais metais įdomių radinių aptinkama vis mažiau. Sala iškasinėta
praktiškai pagal visą perimetrą ir gana dideliame gylyje. Tačiau nelabai seniai archeologai aptiko didelę nežinomo daikto, pagaminto iš molio, nuolaužą. Ant jos buvo pavaizduotas aparatas, nepaprastai panašus į šiuolaikinį malūnsparnį. Radinys yra labai detaliai tiriamas, jis kiek skiriasi nuo anksčiau aptiktų rongo-rongo lentelių, tačiau tuo pačiu metu atrodo, kad atliktas panašia technika. Radinys buvo aptiktas tokiame gylyje, kurio kultūrinis sluoksnis priklauso 1, 5-2 tūkstančių metų senumo laikotarpiui. 

Labai ilgai žinomo „Taungos vaiko“ kilmė buvo neįminta mįslė. Dar 1924-ais metais iki tol nežinomos būtybės kaukolė buvo aptikta, atliekant kasinėjimus prie Taungos gyvenvietės, esančios Pietų Afrikos šiaurės vakaruose. Vienas pirmųjų mokslininkų profesionalų, kurie susipažino su nepaprastu radiniu, buvo profesorius Raimondas Dartas iš Vitivotersendo universiteto Johanesburge. Profesionalus ir patyręs archeologas iš karto sugebėjo atskirti, kad į mokslininkų rankas patekusi kaukolė skiriasi nuo babuinų kaukolių, kurios gana dažnai pasitaikydavo kasinėjimų metu. Būtybę, kurios kaukolę mokslininkas laikė savo rankose, jis pavadino „Australopithecus africanus“, t. y. į beždžionę panašus žmogus iš Pietų Afrikos. Aptikta kaukolė iš tiesų atrodo gana įspūdingai - apskrita ir aukšta kakta be matomų antakių lankų, gana dailus žandikaulis, ploni skruostų kaulai ir kitos detalės rodė, kad tai buvo į žmogų panašios būtybės kaukolė.

Kaukolės tūris yra 405 cm3 ir, gali būti, augant jis galėjo padidėti iki 440 cm3. Kaukolės struktūra rodo, kad jos turėtojas vaikščiojo stačias ant dviejų kojų. Raimondo Darto amžininkai mokslininko pareiškimą sutiko labai kritiškai, pareikšdami, kad aptikta kaukolė priklauso beždžionei, nes ankstyvoje vystymo stadijoje žmogaus ir beždžionės mažyliai turi labai panašią organizmo struktūrą. Tašką šiame ginče padėjo 1944-ais metais archeologų aptikti suaugusio australopiteko kaulai. Šio radinio autoriumi tapo Sterkfonteinas. Po šio įvykio pikti balsai apie „Taungos vaiką“ nutilo, o pati būtybė buvo pavadinta tolimu žmonių protėviu. 

Dabartiniai mokslininkai, nežiūrint į tai, kad mokslo autoritetai paskelbė apie mūsų protėvio atradimą, nurodo tam tikrus „Taungos vaiko“ teorijos neatitikimus. Li Bergeris ir Ronas Klarkas dirbo tame pačiame universitete, kaip ir Raimondas Dartas. Šie mokslininkai keletą metų tyrinėjo liekanas. Vėliau jie iškėlė hipotezę, kad kaukolė, greičiausiai, priklauso ne Žemės gyventojui, o humanoidui. Nenuginčijamu dalyku lieka tas faktas, kad jis mirė ne sava mirtimi, o žuvo. Apie tai liudija charakteringi pažeidimai, aptikti ant kaukolės. Šie pėdsakai galėjo atsirasti po kritimo ant aštrių akmenų, kurie šioje vietovėje sudaro grunto pagrindą. Bergeris ir Klarkas taip pat tvirtina, kad tai buvo ne vaiko amžiaus, o suaugęs humanoidas. Nežinia kaip ir kodėl jis žuvo. Gali būti, kad skraidymo aparato nusileidimas buvo labai kietas, o gal labai skyrėsi gravitacija, tačiau ateivis to neįvertino prieš atlikdamas pirmąjį žingsnį mūsų planetoje. 

Įdomiausias dalykas šioje istorijoje yra visiškai kita. Dabartiniai analizės metodai parodė, kad „Taungos vaikas“ mirė prieš 2, 5 milijonų metų. Tai patvirtina versiją, kad ateiviai iš kitų pasaulių lankosi Žemėje nuo jos atsiradimo, todėl negalima atmesti tikimybės, kad ateityje nebus tokių naujų susitikimų.

P komentaras: užsienis rašo, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Patiko pasidalinkite.