Šį vėžį kiti painioja su paprastu peršalimu – jį atskleidžia keli simptomai

Lietuvoje gerklų vėžys kasmet diagnozuojamas apie 350–370 gyventojų. Šia liga paprastai serga pagyvenę žmonės, vyrai net 4 kartus dažniau nei moterys. Dažniausiai gerklų vėžiu suserga vyresni nei 60 metų asmenys. Tik labai retais atvejais liga diagnozuojama dar nesulaukusiems 40 metų.

Būdingas prasidedančio gerklų vėžio simptomas yra balso užkimimas. Daugelis gerklų navikų diagnozuojami ankstyvose stadijose, kai dar yra tikimybė juos išgydyti. Kitaip tariant, kuo labiau vėžys pažengęs (išaugęs ir išplitęs), tuo mažiau šansų jį išgydyti.

Kai kada žmonės gerklų vėžį vadina gerklės vėžiu. Tačiau gerklė apima gerklas ir kitus gretimus organus. Gerklų vėžys yra viršutinių kvėpavimo takų piktybinis navikas. Tai tik viena iš vėžio rūšių, kuri gali atsirasti gerklėje.

Vėžys gerklose atsiranda, kai normalios ląstelės pakinta, ima nevaldomai daugintis ir telktis į darinį, vadinamą augliu arba naviku. Auglys gali būti piktybinis arba gerybinis. Vėžio navikas yra piktybinis ir gali pasklisti į kitas kūno dalis. Gerybiniai augliai į kitus organus neplinta.

Vėžinis navikas prasideda nuo vienos išsigimusios ląstelės. Tikslios ląstelės suvėžėjimo priežastys nėra aiškios. Manoma, kad dėl vienų ar kitų veiksnių pakitus ląstelių genams šios ląstelės išsigimsta ir pradeda nevaldomai daugintis.

Gerklų vėžio simptomai gali būti labai panašūs į kitų ligų simptomus, todėl labai svarbu apie juos papasakoti šeimos gydytojui.  Kartais gerklų navikas nesukelia jokių simptomų ar požymių, arba atsiradę simptomai gali būti ne vėžio, o visai kitos ligos padarinys.

Dažniausiai pasireiškiantys gerklų vėžio simptomai ir požymiai

Balso užkimimas ar pakitęs balsas. Dažnai tai pirmasis simptomas, nes daugelis gerklų piktybinių navikų pradeda formuotis balso stygose arba šalia jų. Bėda ta, kad užkimimas – būdingas laringito (virusinės gerklų infekcijos) požymis.

Dauguma žmonių, kuriems užkimsta balsas, vėžiu neserga. Laringitas paprastai praeina per savaitę ar dvi. Balsas užkimti gali ir dėl rūkymo, nes sudirginama gerklės gleivinė.

Jeigu užkimo ar pakito balsas ir užkimimas savaime nepraeina per 2–4 savaites, kreipkitės į šeimos gydytoją. Tačiau žinokite – greičiausiai balsas užkimo nuo kosulio ar sudirgintos gerklės, o ne nuo vėžio.

Kosulys ir dusulys. Kai kuriuos žmones pradeda kamuoti lėtinis dusulys ar kosulys. Kvėpavimas gali pasidaryti švokščiantis (stridoras).

Padidėję limfmazgiai ar gumbelis kakle.

Nuolatinis gerklės perštėjimas ar jausmas, tarsi kažkas įstrigo gerklėje.

Pasunkėjęs rijimas. Jo pobūdis gali įvairuoti nuo „gerklėje įstrigo trupinių“ iki visiško nepajėgumo nuryti. Ryjant gali atsirasti skausmas ar deginimas, arba maistas gali tarsi prilipti prie gerklės. Rijimas gali pasunkėti dėl gyvybei nepavojingo stemplės susiaurėjimo, vadinamo stemplės striktūra. Bet nuryti maistą gali trukdyti ir stemplę spaudžiantis auglys ar patinimas. Bet kuriuo atveju reikėtų kreiptis į gydytoją ir prašyti atlikti keletą tyrimų.

Lėtinis ausies skausmas (retai pasitaikantis simptomas).

Nemalonus burnos kvapas (halitozė).

Svorio kritimas. Paprastai svoris pradeda kristi, kai vėžys jau gerokai pažengęs. Kai nuryti kąsnį darosi vis sunkiau ir skausmingiau, žmogus pradeda mažiau valgyti, todėl mažėja ir svoris. Jeigu nesilaikėte jokios dietos ir per trumpą laiką netekote 4–5 kilogramų ar dar daugiau, apsilankykite pas gydytoją.

Bendras nuovargis.

Vėžiui plintant į vietinius limfmazgius gali patinti arčiausiai jų esančios kaklo liaukos. Jei vėžys plinta į kitas kūno dalis, gali atsirasti dar kitokių simptomų ar požymių.

Jeigu nuogąstaujate dėl vieno ar kelių šiame skyriuje išvardytų simptomų ar požymių, ypač jei jie neišnyksta savaime ar blogėja, būtinai pasitarkite su šeimos gydytoju ir (ar) stomatologu. Gydytojas, be kitų klausimų, pasiteiraus, kiek laiko ir kaip dažnai jaučiate įtartinus simptomus. Ši informacija reikalinga siekiant išsiaiškinti negalavimo priežastį, nes daugelį minėtų simptomų gali sukelti ir kitos neonkologinės ligos.

Kuo anksčiau vėžys randamas, tuo lengviau jį gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas. Todėl labai svarbu pastebėjus nerimą keliančių simptomų kuo skubiau apsilankyti pas šeimos gydytoją.

Šaltinis: iveikvezi.lt