Stipriausi - mažiausi gyvūnai pasaulyje

(Paranormal) Vabalas pastumia daugiau nei 1 141 kartą už save sunkesnį daiktą, seilinės cikados pašoka 116 kartų aukščiau savo kūno ilgio, o povandeninio vabzdžio penis triukšmingesnis už motociklą. Jei turėtume tokių galių kaip mažiausi padarėliai, galėtume peršokti Laisvės statulą ir patys formuoti juodąsias skyles.

Vabzdys – neprilygstamas šuolininkas

Dvi galingos užpakalinės kojos leidžia seilinei cikadai šokant 400 kartus viršyti gravitacinį pagreitį.

Seilinė cikada tėra 6 mm ilgio, tačiau gali į aukštį iššokti iki 70 cm. Toks šuolis 116 kartų viršija vabzdžio kūno ilgį. Įsivaizduokime, kad tokius gebėjimus turintis 180 cm ūgio žmogus į orą iššoktų 209 m – 85 kartus aukščiau nei dabartinis pasaulio rekordas. Galinės seilinių cikadų kojos sudaro 11 proc. šių gyvūnėlių kūno masės. Prieš šuolį raumenyse sukaupta energija visa išlaisvinama vienu metu, kad cikada šautų aukštyn, it paleista iš katapultos.

Mažas voriukas virš upių stato kabančiuosius tiltus

Nors voras kryžiuotis siekia vos 1,5 cm, jis virš siaučiančių upių gali pastatyti nuostabias konstrukcijas. Šiam vorui išsivystė ypatingas baltymų rinkinys, iš kurio gaminamas itin stiprus tinklas.

Madagaskaro atogrąžų miškuose virš upių ir šaltinėlių kybo milžiniški voratinkliai. Tai didžiausi žinomi apskiri voratinkliai, siekiantys iki 3 m². Jie virš vandens driekiasi net iki 25 m siekiančiomis gijomis. Šių konstrukcijų inžinierius – voras kryžiuotis, siekiantis vos 1,5 cm ilgio ir sveriantis 0,5 g. Lotyniškų kalba jis vadinamas Caerostris darwini „Darwino žievės voras“. Voro naudojamas saugos siūlas 10 kartų tvirtesnis už kevlarą ir dusyk ar daugiau kartų už kitų vorų tinklus. Dėl nuostabios tvirtumo ir lankstumo kombinacijos voratinklis yra neįtikimai elastingas. Tai išmatuota atsparumo tempimui bandymais, kai prietaisai tempia siūlą už abiejų galų, kol šis nutrūksta. Voratinklį daugiausia sudaro spidroinais vadinamų baltymų mišinys. Vorų kryžiuočių audžiamose gijose mokslininkai atrado anksčiau nežinotą spidroino baltymą MaSp4. Jo nebūna kituose voratinkliuose ir būtent jis suteikia šias ypatingas savybes. Kryžiuočiai rezga tiltus virš upių, nes virš vandens ore knibždėte knibžda skraidančių maistingų vabzdžių, tokių kaip laumžirgiai ir mašalai. Gebėjimo gaudyti virš upių skraidančius vabzdžius neturi jokie kiti vorai, todėl C. darwini nereikia dalytis laimikiu su kitomis rūšimis.

Mažas penis užgožia motociklų riaumojimą

Mažytis povandeninis vabzdys trina savo penį į pilvo odos klostes ir taip išgauna itin garsų kvietimą poruotis.

Savo dydžio atžvilgiu garsiausias gyvūnas kelia triukšmą nenaudodamas nei plaučių, nei sparnų. Jis tai daro savo… peniu. Lotynų kalba Micronecta scholtzi vadinamas vabzdys tėra 2 mm ilgio, bet sugeba skleisti beveik 100 dB garsą – garsesnį nei dauguma motociklų! Jei žmonės turėtų tokio pat santykio su dydžiu gebėjimą triukšmauti, 175 cm ūgio žmogus galėtų skleisti 87 500 dB garsą, kurio teoriškai pakaktų juodosioms bedugnėms suformuoti. Povandeninis vabzdys garsą sukuria trindamas penį į pilvo odos klostes. Mokslininkai mano, kad patinai taip vilioja pateles. Šis reiškinys veikiausiai yra seksualinės atrankos rezultatas: triukšmingiausi patinai turėjo daugiausia galimybių poruotis ir perduoti savo genus, įskaitant ir tuos, kurie atsakingi už gebėjimą skleisti garsus.

Sunkiasvoris sutrina aukas į dulkes

Jūros sraigėms, krabams ir moliuskams gresia didelis pavojus, kai vandenyno dugne medžioja spragsinčioji krevetė. Šis 10 cm ilgio gyvūnas turi kūjį primenančias žnyples, kuriomis naikina tvirtus krabų kiautus, kriaukles ir kitokius šarvus. Smūgis skrieja kaip kulka – ne mažesniu nei 23 m/s greičiu, t. y. 50 kartų greičiau už akies mirksnį. Judesys tarp mirtinų žnyplių sukurią oro burbulus, kuriems yrant pasklinda smūginė banga, apsvaiginanti aukas, net jei pats smūgis būtų netaiklus. Aukai netekus sąmonės, spragsinčioji krevetė sudaužo kiautą ir pasiekia mėsą. Kad pats gyvūnas atlaikytų tokius galingus smūgius, jo žnyplės susideda iš specialios tekstūros kietų mineralų. Išorinis sluoksnis pagamintas iš mineralo hidroksiapatito, kurio yra ir dantų emalyje. Ant žnyplių šis mineralas yra tankesnis nei dantyse, todėl dar tvirtesnis. Kietas ir atsparus paviršius užtikrina, kad didžioji smūgio jėgos dalis būtų nukreipta į auką, užuot grįžusi krevetės žnyplėms. Po kietu paviršiumi yra minkštų, elastingesnių sluoksnių „spyruoklės“, neleidžiančios smūgio jėgai žnyplių suskaldyti.

Spragsinčiosios krevetės smūgis greitėja 102 000 m/s² – 1 133 kartų sparčiau nei sunkiasvorio boksininko smūgis.

Raumeningas galiūnas treniruojasi su išmatomis

Gamtos kultūristai nešioja tūkstantį kartų už save sunkesnius išmatų rutulius.

Mėšlavabaliai išmatas naudoja maistui, taip pat poruojasi jų viduje. Rūšis Onthophagus taurus išsiskiria ypatingu stiprumu: jie gali traukti 1 141 kartų už savo kūno svorį sunkesnius rutulius. Tai atitiktų 80 kg žmogų, tempiantį daugiau nei 90 t – penkis pilnus dviaukščius autobusus! Savo galią mėšlavabaliai naudoja rinkdami išmatas, po kuriomis galėtų poruotis. Patelės išrausia tunelius ir uždengia juos išmatomis. Paskui šios įridenamos į tunelį, kad ant jų būtų galima dėti kiaušinėlius. Vis dėlto šie vabalai savo jėgas naudoja ne vien išmatoms: kai patinai kovoja dėl patelių tunelių, vyksta tikros imtynės, kurių tikslas – išstumti silpnesnį patiną. Todėl gebėjimas stumti yra svarbus sėkmingam dauginimuisi, ir tik patys stipriausi vabalai perduoda savo genus kitai kartai.

Mažytė erkė lenkia gepardą

Pietų Kalifornijoje gyvenanti erkė yra greičiausias planetos gyvūnas, jei tik atsižvelgsime į dydį. Erkutė yra vos 0,8 mm ilgio, bet per sekundę gali įveikti 26 cm. Tai atitinka 323 jos kūno ilgius! Toks greitis daug didesnis nei greičiausio planetos žinduolio gepardo, galinčio nubėgti iki 25 kūno ilgių per sekundę. Usaino Bolto 100 m bėgimo rekordas – 9,58 sekundės – atitinka maždaug penkis kūno ilgius per sekundę. Turėdamas erkės gebėjimus, 180 cm ūgio žmogus galėtų lėkti 2 088 km/h greičiu! Erkė ne tik antgamtiškai greita, ji taip pat gali staigiai keisti judėjimo kryptį, per sekundę atlikdama daugiau nei 100 žingsnelių. Todėl grobuonims ją sugauti beveik neįmanoma. Tokį greitį ir žingsnių dažnį leidžia pasiekti itin spartūs raumenys. Palyginti su didesniais gyvūnais, erkės raumenyse yra didžiulis kiekis mitochondrijų, kurios gali greitai gaminti ATF energijos molekules ir jas paversti raumenų galia bei greičiu.