Kodėl ąžuolas Britanijos grafystėje prieš du šimtus metų buvo sukaustytas grandinėmis

Centrinėje Didžiosios Britanijos dalyje yra kraupi įžymybė: senas ąžuolas, sukaustytas grandinėmis. Didžiuliai pančiai per daugelį metų jau tapo medžio dalimi, o vietomis ąžuolas net prarijo kai kurias grandinės dalis. Mokyto katino čia nerasite, ir to, kuris taip pasityčiojo iš medžio, taip pat. Tačiau yra legenda, kuria vietiniai gyventojai tiki iki šiol.

Grandinėmis surakintas ąžuolas yra netoli Altono kaimelio Stafordšyro grafystėje. Kalbama, kad XIX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje vietinis grafas Šrusberis grįžinėjo į savo dvarą per mišką pro plačiašakį ąžuolą, kai jo karietą sustabdė kažkokia pavargėlė. Ji paprašė grafo kelių monetų, tačiau tas grubiai jai atkirto ir liepė vežikui važiuoti toliau, nekreipdamas dėmesio į moterį. Pavargėlė pratrūko prakeiksmais ir išpranašavo, kad kaskart, kai nuo pakelėje augančio ąžuolo gražuolio nukris šakelė, mirs vienas Šrusberių giminės narys.

Legenda pasakoja, kad tą patį vakarą prasidėjo stipri audra, vėjas nulaužė medžio šaką, o grafo šeimoje paslaptingomis aplinkybėmis mirė artimas žmogus. Grafas Šrusberis, žinoma, patikėjo vargetos žodžiais ir nusprendė surakinti ąžuolą grandinėmis, kad nuo jo daugiau nenukristų nei viena šaka.

Ši istorija turi įvairių interpretacijų, pavyzdžiui, kad kelią grafui pastojo ne moteris, o vyras. Taip pat kalbama, kad Šrusberis mėgino panaikinti prakeiksmą, pasiėmęs nukritusią šaką namo, tačiau jam nieko neišėjo. Keista, bet šia legenda, kuriai jau beveik du šimtai metų, britai tiki iki šiol. Tiesą sakant, kito paaiškinimo, kodėl buvo nuspręsta ąžuolą surakinti grandinėmis, taip pat neatsirado.

Šį padavimą patvirtina kai kurie faktai. Pavyzdžiui, grandinės buvo nukaltos XIX amžiaus pradžioje, tai iš principo atitinka šioje istorijoje aprašytą laiką. Be to, aplink ąžuolą visada būna sutrypta žolė ir seniai pasidarė laukymė, o link galingo liemens nutiesti laiptai. Susidaro įspūdis, kad kažkas ilgą laiką ateidavo prie medžio, išnaudodamas šiai miško daliai daug jėgų.

Daug kas ir šiandien tiki, kad prakeiksmas veikia, ir stengiasi apeiti senąjį medį lanku. Iš tikrųjų jo išvaizda truputį baugina. Susidaro įspūdis, kad tarp jo storų šakų iš tikrųjų kažkas sėdi ir piktai žiūri į visus ir į viską.