Mistinės vietos. Kalnų Šorija. Jie atėjo iš tų laikų, iš miglotos priešistorės

Sibiro Kalnų Šorija – paslaptinga, mitais ir legendomis apipinta vieta, kuri iki šiolei populiariausia buvo pasakojimais apie sniego žmogų. Tačiau paskutinis atradimas yra akivaizdus ir nepaneigiamas. Neįtikėtinas radinys, kuris neseniai buvo aptiktas Rusijoje vėl į dienos šviesą iškėlė griaunančią teoriją apie tradicinę planetos istoriją. ,,Pietų Sibire, Kalnų Šorijoje mokslininkų grupė, vadovaujama Georgijaus Sidorovo (rus. Георгий Сидоров) rado masyvią sieną iš didžiulių akmeninių blokų bei akmeninius griuvėsius“, – pranešė leidinys academia.edu.

Matavimo ir kiti tyrimai dar nebuvo atlikti, tačiau buvo aišku, kad šie akmens luitai yra 2-3 kartus didesni už iki šiolei žinomus atrastus megalitus visame pasaulyje. Preliminariniais duomenimis sienos blokai kruopščiai sukrauti mūro būdu, o įdomiausia tai, kad jie yra…  milžiniški! Kai kurių, atrodo granito, akmenų svoris gali būti apie 4000 tonų. Be to, daugelis jų yra ,,išpjauti-nugludinti“ su plokščiais paviršiais, stačiais ir aštriais kampais.

Tokio masto megalitinių griuvėsių nelabai yra su kuo palyginti. Didžiausias megalitas buvo rastas Balbeke, Libane, tačiau jis yra mažesnis nei 1500 tonų. Taigi, Sibire atrasti apie 4000 tonų sveriantys akmens luitai, apdirbti bei užkelti į 40 metrų aukštį, tikrai kelia nusistebėjimą. Pagal visuotinai pripažintą istorijos versiją būtų neįmanoma senovės žmonėms atlikti tokį darbą su labai ribota technologija. Gali būti, kad prie žinomos savo planetos istorijos reikėtų pridėti daug daugiau, nei žinome.

,,Daugelį metų, istorikai ir archeologai stebėjosi neįtikėtinai didžiuliais akmenimis, rastais Balbeke. Tačiau kai kurie panašūs akmenys Rusijoje yra daugiau nei dvigubai didesni. Nereikia nė sakyti, kad daugelis žmonių yra sujaudinti šio atradimo,“ – praneša Mysterious Universe. Rusija nėra nesvetinga megalitams: tai Arkaimas, Rusijos Stounhendžas ar Manpupuner stebuklas, tačiau Kalnų Šorijos megalitiniai radiniai unikalūs tuo, kad jei jie dirbtiniai, kuo neabejojama, tai tuomet jie yra didžiausi žinomi žmogaus sukelti akmens blokai.

Archeologas John Jensen papasakojo apie dar vieną labai neįprastą dalyką – mokslininkai pastebėjo, kad prie šių akmenų kompasai elgiasi labai keistai. Kai kuriuos reiškinius rudens ekspedicijos metu galima būtų vadinti mistiniais. Geologų kompasų strėlės dėl nežinomų priežasčių nukrypdavo nuo megalitų. Ką tai galėtų reikšti? Buvo aišku, kad jie susidūrė su nepaaiškinamais reiškiniais, sukeltais geomagnetinio lauko poveikiais. Ar tai gali būti senovės technologijų antigravitacijos likutis?

John Jensen sako, kad dar anksti daryti bet kokias išvadas, mokslininkų laukia kruopštus tyrinėjimas, tačiau šiandien niekas nežino, kas tuos megalitus sukūrė ir kiek jiems gali būti metų. ,,Jie atėjo iš tų laikų,  iš miglotos priešistorės”… John Jensen mano, kad šie akmenys gali likti neišspręsta mįslė labai ilgą laiką, o mūsų praeitis yra turtingesnė nei mes kada nors galvojome.

Bet tai, kas yra akivaizdu, pagal visuotinai pripažintą istorijos versiją ten to neturėtų būti. Ir, žinoma, tai toli gražu ne vienintelė vieta pasaulyje, kur mįslingai stovi masyvūs megalito griuvėsiai.

Kaip žmonės senovėje galėjo perkelti tokius didžiulius akmenis yra visiška paslaptis. Daugelis architektūrinių žygdarbių, rastų Balbeke negali būti dubliuojami net su XXI-ojo amžiaus technologijomis. Taigi, kaip jie tai padarė? Kaip jie perkelinėjo tokius didžiulius akmenis norėdami sukurti tokio sudėtingumo struktūrą? Turint omenyje, kad vien Balbeko griuvėsių bazė sveria apie 5 milijardus tonų.

Kad senovės pasaulyje buvo naudojama labai sudėtinga technologija, įrodymai auga ir toliau. Šie Rusijos megalito griuvėsiai yra nepaneigiamas priminimas apie labai pažangias senovės civilizacijas. Taigi, kas jos buvo ir kas joms atsitiko? Ar įmanoma, kad jas nušlavė masinės pasauliniės kataklizmos, tokios kaip pasaulinis potvynis?

Sibire yra dar daug archeologų neatrastų vietų. Netolimoje ateityje planuojama atlikti išsamesnius tyrinėjimus.