Gamtos paslaptys: Akmeninis miestas Vakarų Sajane

Sibiro platybėse yra nemažai sunkiai pasiekiamų, neištyrinėtų vietų. Daugelis jų stebina unikalumu ir anomalijomis. Todėl ši vieta traukia ne tik turistus, bet ir istorikus iš viso pasaulio, nes čia istorija ir vertybės yra neatsiejamai susietos su paslaptinga legenda, kad Vakarų Sajane kadaise nežemiškos kilmės civilizacijos paliko savo ženklą.

Vakarų Sajanas – tai didžiulė kalnų sistema Sibire. Čia, Krasnojarsko krašte, yra natūralus regioninės reikšmės parkas Ergaki, kuriame ir yra paslaptinga vieta, galbūt sauganti senovės civilizacijos žinias ir gebėjimą naudotis super technologijomis.

Slėnio apačioje kažkas sukūrė akmeninį miestą. Tai Miegantis Sajanas, kurį sudaro uolų grandinė, paviršutiniškai panaši į miegančio žmogaus kontūrus, žiūrintį tiesiai į dangų. Čia yra didžiulis akmens luitas, pakibęs virš prarajos, kurį neišjudino net gamtos stichijos. Tarp vietinių senolių yra nusistovėjusi nuomonė, kad žmonija egzistuos iki tada, kol kabo didžiulis akmuo ant kalvos ir miega akmuo milžinas. Čia tikima prieš tūkstančius metų nuskambėjusia pranašyste, kad jei akmuo nukris ir prabus milžinas, visa žemė sudrebės.

Tačiau yra žmonių, kurie tiki, kad ši vieta – tai nežemiškos civilizacijos darbas. Sunkiai pasiekiamoje vietoje yra uolos, kurių viršūnės tarsi nupjautos ir jose yra trys didelės aikštelės, labai patogios nusileidimui. Pirma mintis, kuri ateina į galvą čia patekusiam ir aukštai kalnuose pamačiusiam visiškai plokščią, horizontalią vietovę, kad tai pakilimo-nusileidimo platforma. Bet kas galėjo jąja naudotis? Pagal tradicinę istoriją prieš daugelį milijonų metų, kai formavosi šie kalnai, žmonės dar net nesvajojo skraidyti.

Pilotų nuomone, tai ideali vieta nusileidimui bet kokiam skraidančiam aparatui. Tačiau, norint nusileisti ant bet kurios iš trijų aikštelių, reikia įveikti labai pavojingą kliūtį – Miegantį Sajaną, virš kurio ratu nuolat sukinėjasi stiprūs vėjai. Šiandien šiomis aikštelėmis naudojasi nacionalinio parko darbuotojai ir kiekvieną kartą pilotai stebisi, kaip patogiai jos išdėstytos tose vietose, kur neįmanoma patekti nei pėsčiomis, nei visureigiais. Vietiniai gyventojai įsitikinę, kad šiuolaikiniai malūnsparniai naudojasi ateivių erdvėlaivių nusileidimo aikštelėmis. Kai kas net tvirtina, kad fotoobjektyvu pavyko užfiksuoti NSO virš Miegančio Sajano. Vienaip ar kitaip Ergaki yra per daug objektų, apie kurių kilmę mokslas negali paaiškinti. Tačiau, paleokontaktų šalininkų nuomone, jei įsivaizduotume, kad šiose vietose šimtmečius gyveno nežemiškos rasės atstovai, tuomet viskas susidėliotų į savo vietas. Ir nebūtų sutapimas, kad vietiniai Ergaki vadina akmeniniu miestu, aiškindami tokį objektų pavadinimą, pastatytų pagal nežinomas žmogui technologijas.

Čia yra didžiulės užtvankos liekanos, kurios kilmė yra vis dar neaiški, – kas ir kaip ją galėjo pastatyti prieš tūkstančius metų. Skeptikai mano, kad tokią milžinišką daubą galėjo palikti tirpdamas ledynas, tačiau išsamus tyrimas rodo, kad tai greičiausiai gali būti dirbtinos kilmės kūrinys. Čia aiškiai matyti užtvankos vieta, vieta kur vanduo išėjo ir tai nepanašu į ledyną. Užtvankos statyba galėjo turėti prasmę tik atšilimo laikotarpiu, iš to daroma išvada, kad jai gali būti 10-15 tūkstančių metų. Šiuolaikinė technologija šiandien gali pastatyti tokią užtvanką, bet tai juk buvo prieš milijonus metų. Kaip ir kas jie galėjo perkelti specialiai apdorotus didžiulius akmens riedulius? Šie akmenys sveria dešimtis tonų ir atrodo, kad jie yra specialiai pritaikyti, kad atitiktų kažkokią nežinomą architektūrą. Čia, kalnuose, net ir šiandien sunku patekti žmonėms, o ką kalbėti apie galingą techniką. Akivaizdu, kad visa tai yra sukurta naudojant mums nežinomą technologiją ar energiją, kuri galėjo kilnoti šiuos didžiulius akmenis. Galbūt nežinomi statytojai naudojosi ne kažkokiomis mums nežinomomis technologijomis, o naudojo tam tikrus energijos laukus. Tikėtina, kad jie naudojo mūsų planetą ne taip kaip mes – žmonės. Šiandien mes naudojamės tik technologijomis, o paslaptingi statybininkai tikriausiai naudojosi tokiomis jėgomis ar energija, kurių mes nesuprantame arba tik pradedame suprasti. Teigiama, kad kažkokių paslaptingų energijų poveikį jaučia visi, pabuvoję Ergaki. Alpinistai įsitikinę, kad čia – Ergaki yra žemės energijos išėjimo vietos. Galbūt ir kitos civilizacijos taip pat pasirinko šias vietas dėl šios priežasties. Galų gale, jei čia yra energijos srautai, tai būtų geriausia vieta panašioms statyboms.

Kitas unikalus šių vietų kūrinys – apie 17 m ilgio ,,kabantis akmuo”. Daugiatonis akmuo maža savo paviršiaus dalimi tiesiog ,,prilipęs“ prie nuožulnios uolos. Pažvelgus į jį atrodytų, kad jis tuoj tuoj praradęs pusiausvyrą nukris į apačioje esantį Radužnoje ežerą. Nelabai suprantama pagal kokius fizikos dėsnius jis laikosi tokioje padėtyje. Senbuviai pasakoja, kad iki praėjusio šimtmečio vidurio šis ,,kabantis akmuo” dar ir siūbavo net gerokai jį palingavus rankomis. Manoma, kad laikui bėgant, pastoviai smalsuoliams jį judinus, plyšiai užsipildė smulkiomis uolos skeveldromis, jis nustojo judėti ir tapo tik ,,kabantis“. Tiesa, teigiama, kad tam tikra kryptimi siaučiant vėui, galima pajusti vibraciją – neaišku akmens ar uolos pagrindo, ant kurio jis prisitvirtinęs. Ir nors Sajanai yra seismiškai aktyvi vieta, per šimtmečius nė vienas žemės drebėjimas negalėjo numesti paslaptingo akmens, kuris tiesiog kabo ant aukštos uolos. Šiose vietose sklando legenda, kad žiūrintis į dangų Miegantis Sajanas prabus tik tada, kai šis akmuo nukris į Radužnoje ežerą. Vandens purslai pažadins akmeninį milžiną, jis atsistos ir išjudins Žemę.

Šiose vietose yra visa kalnagūbrių sistema, kuri negalėjo atsirasti dėl natūralių priežasčių. Akmenys yra ne tik neįprastos formos, bet taip pat ir keistos struktūros. Vienas kalnas, kurio viršūnė yra tarsi nupjauta, turi blogą aurą. Kiekvienas, pasiekęs šią vietą, teigia apie prasidedančius galvos skausmus. Čia tiesiog mirusi zona – niekas neauga, niekas neskraido, nėra net uodų. Istorikai mano, kad šioje vietoje yra atstumianti spinduliuotė ir geriau čia nesilankyti. Vietiniai sako, kad čia yra tarptautiniai oro koridoriai, vedantys į Kiniją ir Mongoliją. Bet daugelis pilotų, žinodami blogą šių vietų reputaciją, aplenkia nurodytas koordinates. Juk neaišku, ar kažkokie negatyvai nepaveiks prietaisų. Galima tikėti ar netikėti tuo, ką pasakoja vietiniai, bet faktas lieka faktu, kad tarptautinių skrydžių maršrutai buvo pakeisti. Tačiau tai nepadėjo taško ties paslaptingom žūtim, kurių pasitaikydavo šiose vietose. 2002 metų balandį ties Ergaki sudužo sraigtasparnis Mi-8, kuriuo skrido Krasnojarsko krašto gubernatorius Aleksandras Lebedis. Oficiali versija: prastas matomumas, sraigtasparnis galine dalimi kliudė nulinį laidą ir viskas…

Bet yra viena paslaptinga aplinkybė, kuri neduoda ramybės, buvusiems katastrofos vietoje. Tuo metu, kai įvyko aviakatastrofa, Ergaki siautėjo sniego škvalas, bet kai gubernatorius buvo išneštas iš sudužusio sraigtasparnio, skaisčiai nušvito saulė ir pūgos siautėjimo kaip nebūta. Sniego rūkas tarsi specialiai susiformavo sraigtasparnio kelio trajektorijoje, taip kaip visur apylinkėse buvo sausa ir nevėjuota. O po katastrofos dangaus migla staigiai išsisklaidė ir nušvito saulė.

Vietiniai šamanai savaip viską pasakoja, kas čia vyksta, taip pat ir paslaptingą katastrofą. Jie teigia, kad girdi balsus tų, kurie pastatė akmeninį miestą Sajanuose. Ir jie – tai nežemiškos civilizacijos, kurios vietoj savęs paliko gamtinių jėgų energiją. Bet jie sako, kad kol žmogus nesugebės ją valdyti, daug kas Ergaki jam bus pavojinga. …Neužilgo sudužo dar vienas sraigtasparnis Mi-2. Sraigtasparnis nukrito Sajano prieškalnėje, Mansko rajone.

Ergaki – unikalus gamtos parkas Vakarų Sajano kalnuose, kur tūno tikras akmeninis miestas  ir niekas – nei senbuviai, nei metraščiai neišsaugojo informacijos apie tai, kas jį pastatė. Vertinant mastą, architektūrą ir akmens miesto senovinę infrastruktūrą, nesąmoningai kyla mintys, kad čia gyveno civilizacija daugeliu atžvilgių pranašesnė už žmogaus intelektinį ir technologinį potencialą. Ar buvo jie mūsų protėviai ar kūrėjai –  taip ir lieka paslaptis…