Amžinajame Sibiro įšale – mįslingas radinys

Paslaptingas radinys, aptiktas Sibiro amžinojo įšalo zonoje, verčia mokslininkus krapštytis galvas. Šuniuką, kuris, kaip manoma, nugaišo būdamas vos dviejų mėnesių amžiaus, mokslininkai pavadino Dogoru – kas jakutų kalba reiškia „draugą“. Gyvūnas buvo aptiktas Indigirkos upės apylinkėse Sibire, į šiaurės rytus nuo Jakutsko – ir neseniai buvo ištirtas Švedijos paleogenetikos centre.

Amžinasis įšalas išlaikė senovinį gyvūną nepaprastai geroje būklėje tarsi šaldytuvas – su visu kailiu, ūsais ir dantimis – tačiau tyrėjai vis dar abejoja, kuriai rūšiai šis įdomus egzempliorius kadaise priklausė.

Nors pavyko nustatyti, kad egzempliorius yra patinas ir kad gyveno prieš maždaug 18 000 metų, atlikus preliminarų genomo sekos nustatymą, taip ir nepavyko išsiaiškinti, ar tai yra vilkas, ar šuo – o galbūt proto-šuo, t. y. abiejų šių rūšių protėvis.

„Centre yra didžiausias Europoje visų pasaulio šunų DNR bankas, tačiau šiuo atveju nepavyko atpažinti radinio, bent jau iš pirmo karto“, – „The Siberian Times“ pasakojo CPG evoliucijos genetikos profesorius Love'as Dalénas.

„Tai labai intriguoja – o kas, jei tai yra šuo? Nekantraujame sulaukti tolesnių tyrimų rezultatų“, – pridūrė Sergejus Fiodorovas iš Jakutsko šiaurės rytų federalinio universiteto Šiaurės taikomosios ekologijos instituto.

Šioje šiaurinėje Rusijos dalyje žmonės pradėjo įsikurti maždaug prieš 32 500 metų. Be to, ankstesni tyrimai rodo, kad žmonės vilkus prisijaukino prieš 10 000-40 000 metų. Tai reiškia, kad Dogoras teoriškai galėtų įsiterpti bet kurioje šio diapazono vietoje tiek kaip ištikimas naminis šuo, tiek kaip pavojingas laukinis vilkas – ar kas nors tarp jų.

Amžinasis įšalas sukuria puikias organinių medžiagų išsaugojimo sąlygas. Žemesnė už nulį temperatūra yra pakankamai žema, kad sustabdytų daugumą bakterijų ir grybelių, kurie kitaip suardytų organizmą – tačiau nėra pakankamai šalta, kad pažeistų audinius. Kartais, jei sąlygos yra tinkamos, mokslininkai netgi sugeba gauti gyvybingos DNR fragmentus.

Kitas nuostabus išlikimo amžinajame įšale pavyzdys yra 40 000 metų senumo ledynmečio laikų vilko galva, vis dar padengta oda ir kailiu – ir kuri buvo aptikta praėjusiais metais taip pat šiaurinėje Jakutijoje.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius tyrėjai iš Sibiro (ir ne tik) amžinojo įšalo „ištraukė“ dešimtis mamutų kūnų. Vienas garsiausių ir tirtų egzempliorių yra 28 000 metų mamutas Juka, kuris buvo rastas prie Kondratevo upės žiočių Sibire 2010 m. vasarą. Ir nors iki tol laukia dar ilgas kelias, mokslininkai vis pasvarsto apie amžino įšalo išsaugotų mamutų DNR panaudojimą išnykusių rūšių prikėlimui.

Parengta pagal „IFL Science“. Sergėjais Fiorodovo / „The Siberian Times“ nuotr.
Publikuoja lrytas.lt