Teorija apie gyvenimo ciklus Žemėje

Yra nemažai šiuolaikinių mokslininkų, kurie diskutuoja apie nežemiškos civilizacijos vaidmenį ir įtaką žmonijos vystymuisi. Vieni teigia, kad tokia hipotezė neturi mokslinio pagrindimo ir keistus reiškinius galima paaiškinti atsižvelgiant į meteorologiją, geologiją, taip pat slaptųjų ginklų bandymus. Kiti pateikia įtikinamų argumentų apie nežemiškų civilizacijų egzistavimą, kurios stebi žmonijos civilizacijos vystymąsi.

Tai, kas lieka šešėlyje…

Didelis dėmesys skiriamas nepaaiškinamiems dangaus reiškiniams, kurių egzistavimą yra pakankamai sunku įrodyti. Daugelis vaizdo ir fotografijos medžiagos, vaizduojančios neatpažintus skraidančius objektus, iš tiesų pasirodo esant klastotė. Taip kad šimtaprocentinio įrodymo apie NSO egzistavimą ir nėra. Net ir ne šimtaprocentinio. Juk liudytojų parodymai gali būti klaidingi, kaip ir filmavimo medžiaga.

Sukeltas susidomėjimas apie keistus skraidančius objektus gali būti kontrastu materialių faktų slėpimui, kurie liudija apie pažangių civilizacijų egzistavimą Žemėje prieš milijonus metų.

Pavyzdžiui, pirmasis faktas, priverčiantis susimąstyti – išsilydę mineralai. Jie randami įdubose, panašiose į kraterius, kurios susiformavo po meteorito kritimo. Tai logiškas paaiškinimas, jei ne vienas ,,bet”. Rasti mineralai galėjo pavirsti stiklu tik paveikti temperatūros, kurią gali sukelti branduolinis sprogimas. Šią hipotezę patvirtina radioaktyviųjų izotopų liekanos kraterių dirvožemyje, kuriose kometų ar asteroidų medžiagų likučių neaptikta.

Tai galėtų reikšti, kad prieš keletą milijonų metų mūsų planetoje buvo panaudotas branduolinis ginklas ir tie, kas jį valdė – mums nežinomi. Taigi, prieš žmogaus atsiradimą Žemėje viešpatavo nežinoma civilazacija arba pažangios būtybės.

Šią hipotezę galėtų patvirtinti ir povandeniniai miestai, aptikti netoli Japonijos Okinavos salyno. Tai milžiniški statiniai iš didžiulių marmuro blokų. Pasak mokslininkų, labiausiai pažengusi, galinga technika, kurią valdo žmogus, nelabai leidžia statyti tokius pastatus.

Tokios išvados reiškia tik vieną – šie miestai buvo pastatyti tų, kurie buvo daug labiau pažengę į priekį nei šiuolaikinė žmonija. Negi tai buvo ateiviai, kurie norėjo įsisavinti Žemę? Bet tuomet, kodėl jie be pėdsakų išnyko arba pasirinko stebėti žmonijos vystymąsi iš viršaus, nesikišant į jos reikalus?

Daugiau įtikinama atrodytų versija, kad kažkada Žemėje egzistavo galinga, pažangi civilizacija. Tam tikru momentu ji pasiekė savo vystymosi kulminaciją ir prasidėjo konfliktas su galingais ginklais, kas privedė prie jos žūties. Žmogus yra šių mitinių būtybių palikuonis. Gali būti, kad ši tiesa yra slepiama nuo paprasto žmogaus, taip kaip nėra sunku nubrėžti analogiją tarp hipotezės apie titanų civilizaciją ir šiuolaikinėmis žmonijos vystymosi tendencijomis.

Išvada nėra paguodžianti – mūsų civilizacija stabiliai juda siekdama technologinių galių viršūnę, kuri neišvengiamai prives prie žūties. Todėl daug lengviau vystyti temą apie stebėtojus iš šalies – apie ateivius ir NSO.

Įrodymai, kuriuos galima rasti senovės epuose

Apie keistų būtybių egzistavimą pasakoja daugelio tautų mitologija. Tai aiškiausiai išreikšta senovės Indijos epe. Mahabharata pasakoja apie dviejų karališkųjų dinastijų, Pandavų ir Kauravų konfrontacijos istoriją. Čia panaudojamas ginklas, turintis neįtikėtiną naikinamąją galią. Jo veiksmų aprašymas labai panašus į atominės bombos sprogimą. Kyla klausimas, iš kur Mahabharatos autorius išminčius Vjasa galėjo gauti tokios informacijos, kuri įtartinai tiksliai aprašo kritinę atomo masės pasiekimą?

Kitas įdomus faktas – senovės graikų mitai, kur dievai vaizduojami žmogaus pavidalu, bet tuo pačiu metu turi antgamtinių sugebėjimų. Tačiau ne visi dievai gyvena Olimpe. Pavyzdžiui, Hefaistas, ugnies dievas, kalvystės globėjas, šarvus kala požeminėje dirbtuvėje, Hadas ten pat saugo mirusiųjų karalystę, Poseidonas valdo jūras. Tai reiškia, kad išsivysčiusios būtybės viešpatavo ne tik danguje, bet ir žemės bei vandenynų gelmėse.

Panašių pavyzdžių galima rasti kiekvienos tautos legendose. Čia keičiasi tik dievų vardai ir jų atsiradimo aplinkybės, visa kita yra tas pats. Galingos būtybės, turinčios nepaaiškinamą jėgą, sugeba išdeginti didelius plotus. Argi nepanašūs šie aprašymai į modernius ginklų pavyzdžius, kurie gali per keletą minučių paversti miestą į išdegintą dykumą!

Pagaliau labiausiai žinomas faktas – paslaptinga Atlantida. Pasak legendos, ji buvo užtvindyta įvykus didelio masto kataklizmui. Tačiau kas be galingų ginklų galėjo sunaikinti išsivysčiusius atlantus, negi jie negalėjo atlaikyti kad ir labai didelio potvynio? Tai retorinis klausimas.

Visa tai gali būti įrodymu, kad gyvybė Žemėje egzistavo dar iki to laiko, kol atsirado žmogus. Galbūt dabartinė civilizacija yra jau dešimta ar penkiolikta iš eilės ir žmonių laukia toks pat likimas kaip ir jo pirmtakų – visiškas sunaikinimas. O po to vėl prasidės naujas gyvenimo planetoje etapas. Ir taip bus tol, kol nebus rasta darnios vystymosi koncepcijos be ginklavimosi varžybų ir mirtinų virusų, kurie išdirbinėjami slaptose laboratorijose.

Kodėl slepiama tiesa?

Į teoriją apie gyvenimo ciklus Žemėje neatsižvelgiama rimtai ir ji atvirai atstumiama į galinį planą. Jai siūlomas Darvino mokymas, iki galo nepaaiškinantis bei parodantis trumpą žmonijos vystymosi etapą. Ir hipotezė apie nežemiškas civilizacijas, kurios slapta kontroliuoja žmonijos egzistavimą, seka ar tyrinėja. Bet kodėl tai vyksta?

Yra dvi priežastys paneigti ar nuslėpti dešimtis pažangiausių civilizacijų, gyvenusių planetoje iki žmogaus atsiradimo momento:

Pirma, tai prieštarauja išskirtinumo koncepcijai, kur kūrime ir vystymesi yra karūnuotas žmogus;

Antra, galimas sąmoningumas, kad būtina iš esmės pakeisti esamą gyvenimo būdą, kad mūsų baigtis nebūtų tokia liūdna kaip pirmtakų.

Ir visiškai įmanoma, kad žmonija jau yra praėjusi negrįžimo tašką ir tai tik paprasčiausiai gerai slepiama.