2500 metų amžiaus Tibeto tekste aptiktas tikslus koronaviruso ir jo Epidemijos aprašymas

Prieš 2,5 tūkstančio metų Tibete buvo parašytas medicininis traktatas, kuriame neįtikėtinai šiuolaikiškai aprašomas medžiagos, sukeliančios plaučių ligos epidemiją. Traktate nurodoma, kad šios medžiagos dalelės yra apvalios ir turi bukus išsiplėtimus - juk tai taip primena koronaviruso aprašymą.

Kaip rašoma rankraštyje Giud Ži (Gyud Zhi), kurio amžius apie 2,5 tūkstančio metų, jau tais laikais Tibeto ir Himalajų medikai suprato, kokia yra masinės epidemijos priežastis, ir net aprašė medžiagą, kuri sukelia tokią epidemiją.

Kaip rašoma Indijoje leidžiamo laikraščio „Deccan herald“ internetinėje svetainėje, šiame rankraštyje yra pateikiamos medicininės žinios ir apmąstymai apie tikėtinas ligų priežastis. Neseniai buvo pastebėta, kad šiame rankraštyje aprašyta epidemija labai panaši j mūsų dienų koronaviruso pandemiją. Ši epidemija tekste vadinama „nyen rim“.

Tekstas prasideda aprašymu to, kad Kali jugos epochoje žmonės pasidaro pernelyg godūs, netinkamai elgiasi, yra egoistiški ir piktnaudžiauja dvasinėmis jėgomis, kova dėl religijos ir medžiagų, kurios skirtos gyvūnų ir žmonių naikinimui, maišymu.

Toks elgesys pažeidžia dvasių pasaulio (Mara) ir dievų bei deivių pasaulio (Dakini) veiklą, o visa tai baigiasi tuo, kad galiausiai tarp žmonių per kvėpavimą ima plisti epidemijos, kurios netrukus tampa masinėmis (pandemijos).

Tie, kurie tampa nyen rim auka, turi problemų su plaučiais, sunkiai kvėpuoja, kosėja, jaučia skausmus pilve, karščiuoja, prakaituoja, jaučia silpnumą, jiems ant kūno atsiranda tamsios spalvos inkštirai, o žarnyne prasideda infekcija, nuo kurios pradedama viduriuoti krauju.

Toliau pateikiamas nuostabą keliantis aprašymas, kad medžiaga, sukelianti tokią žmonių būseną, yra apvali ir turi bukus išsiplėtimus. Visi matėme koronaviruso sukėlėjo nuotraukas - jis atrodo būtent taip, kaip aprašyta medžiaga. Tačiau prieš 2,5 tūkstančio metų mikroskopų nebuvo. Kaip senieji Tibeto gyventojai galėjo apie tai sužinoti?

Tai dar ne viskas. Tekste rašoma, kad ši medžiaga į žmogaus kūną patenka per viršutinį odos sluoksnį, po to pasiekia raumenis, kraujotakos sistemą, kaulus, kol galiausiai išplinta gyvybiškai svarbiuose organuose.

Medžiaga į žmogaus organizmą taip pat gali patekti per akis, ausis, burną, nosį, analinį kanalą ir šlapimtakius. Ir nurodyta, kad ji dažniausiai patenka per burną ir nosį, todėl žmonės, norėdami apsisaugoti, turi nešioti kaukes (!).

Tibete aptiktame rankraštyje ši medžiaga, savaime suprantama, nėra vadinama virusu, ji vadinama terminu „tre tre ho“. Nurodoma, kad žmogus šios medžiagos negali matyti, ji juda dideliu greičiu (kaip žaibas) ir sudaryta iš „ugnies ir vėjo elementų“.

„Jeigu problemą galima išspręsti, nesijaudinkite. Jeigu problemos negalima išspręsti, nesijaudinkite. Nerimas neišspręs nė vienos problemos“, - taip kalbėjo VIII amžiuje gyvenęs budistų vienuolis Šantideva.