Dingusi civilizacija – senovės aerodromai, keliai…

Australijoje XIX amžiuje du inžinieriai per porą metų nutiesė tobulai tiesų geležinkelio ruožo Indian Pacific, kuris yra 478-ies km ilgio, atkarpą. Jis kerta Nullarbor slėnį ir laikomas vienu ilgiausiu tiesiu geležinkelio ruožų pasaulyje iki šiol. Bet jie neatlikinėjo nei geologinės žvalgybos, nei geodezinių ženklinimų. Tiesiog tiesė kelią palei senąją, apleistą magistralę ir atrodo jiems tereikėjo tik nušluoti smėlį. Tačiau oficiali istorija sako, kad geležinkelio kelias buvo pastatytas per trumpą laiką, greitai ir efektyviai. Be to, lygiagrečiai su geležinkeliu yra magistralė, taip pat idealiai lygi. Beje, visa Australija žvelgiant iš kosmoso yra padengta lygiu tinklu tiesiomis linijomis, kurios tiesiasi per dykumą. Tokių linijų yra ir Sibire, ir Tolimuosiuose Rytuose, kur tiesiais ruožais net medžiai neauga, keista…

Jundumo aerouosto paslaptis

Nedidelėje Afrikos šalyje Gambijoje yra paslaptingas Jundumo aerouostas. Kame gi yra jo paslaptis? Faktas yra tas, kad kas ir kada pastatė pagrindinį jo komponentą – kilimo ir tūpimo taką – čia niekas nežino. Pasirodo jo niekas nestatė, – jis paprasčiausiai čia buvo visuomet. Šis takas yra iš monolitinių akmens plokščių, kruopščiai suderintų tarpusavyje. Kaip tikino vietiniai, jos šioje vietoje guli tikrai ne vieną šimtmetį. Per oro uosto statybas tereikėjo tik užlieti ant šių plokščių asfalto, atlikti ženklinimo darbus ir – puikus 3600 m ilgio kilimo-tūpimo takas, sugebantis priimti įvairiausius šiuolaikinius lėktuvus, nepriklausomai nuo jų svorio ir matmenų. Verta paminėti, kad Jundumo aerodromo kūrime aktyviai dalyvavo ir NASA. JAV kosmoso agentūra pasirinko jį kaip atsarginį aerodromą daugkartiniams erdvėlaiviams – Space Shuttle.

Įdomu tai, kad ne visas įspūdingas tako juostos ilgis yra padengtas asfaltu ir senovės plokštes galima matyti tiek jo pradžioje, tiek pabaigoje. Ir tada aiškėja, kad senasis takas buvo daug įspūdingesnis nei šiandien. Bet kas gi nuo jo kildavo? Kol kas į šį klausimą yra sunku atsakyti, nes iš esamos informacijos aišku, kad jokių tyrimų šia tema niekas neatlikinėjo.

Nepadengtos asfaltu tako juostos dalys yra iš kruopščiai sudėliotų šviesios smėlio spalvos plokščių. Jų amžius dar nėra apibrėžtas. Pasak kai kurių duomenų, paviršius yra šiurkščiai nupoliruotas, kiti teigia, kad jos nugludintos idealiai. Tačiau yra ir kita versija, kad senovines plokštes galėjo nugludinti ir ilgi atmosferos procesai.

Mėginimai paaiškinti įspūdingo kilimo-tūpimo tako buvimą Afrikos dykumoje atvedė prie hipotezės, kad jis buvo padarytas 40-aisiais XX amžiaus metais vokiečių nacių, kurie per Antrąjį pasaulinį karą tariamai eksportuodavo iš Juodojo kontinento uraną. Tačiau neaišku, kodėl naciams prireikė statyti tokio ilgio taką, kuris tuo metu pranoko būtinybę, net ir galimybes. Yra žinoma, kad vokiečiai savo slaptuose kariniuose aerodromuose pakilimo takus konstruodavo naudojant nedideles specialias metalines plokštes. O norint ,,suręsti“ tokią tako juostą iš monolitinių plokščių, jiems reikėtų pradėti didelio masto akmens pjovimo gamybą, naudoti galingas mašinas ir kranus. Bet vietiniai senbuviai teigia, kad nieko panašaus čia niekada nebuvo, o akmeninės plokštės gulėjo visada nuo neatmenamų laikų – tai pamena jų seneliai, proseneliai, proproseneliai ir t. t.

Taigi, norint paaiškinti kaip atsirado toks takas, galima tik spėlioti apie nežinomos senovės civilizacijos buvimą arba susieti jį su ateiviais. Tačiau ateivių versija atrodo mažiau įtikinama, nes nežemiški laivai turėtų galimybes leistis net ir neparuoštoje vietoje.

Iš daugelio publikacijų apie Jundumo aerodromą galima daryti išvadą, kad jokių senovinių plokščių tyrinėjimo nebuvo, jos tiesiog buvo naudojamos ir viskas. Tačiau, yra ir tokia nuomonė, kad įmanoma, jog NASA darbuotojai statant aerodromą atliko kažkokius tyrinėjimus, tačiau apie išvadas nutylėjo.

Iš visų tariamų senovės kosmodromų Jundumas yra perspektyviausia vieta moksliniams tyrimams. Galbūt čia ir nestartavo kosminiai erdvėlaiviai ir tai buvo ne kosmodromas, o aerodromas, iš kurio pakildavo senovės lėktuvai, o jų išvaizdą mums ,,atnešė“ auksiniai artefaktai iš Kolumbijos. Kokia civilizacija mums tai paliko?

Nežinoma Naskos linijų paskirtis, nors viena iš istorijos tyrinėtojo Erich von Däniken‘o versijų sako, kad tai gali būti aerodromai, aptikti senoviniai Antarktidos be ledynų žemėlapiai, paslaptinga profesoriaus A. N. Čuvyrovo Baškirijoje rasta ,,Čandaro plokštė” ir pavadinta Kūrėjo žemėlapiu, kuriame aiškiai yra pavaizduota dalis Žemės paviršiaus, – visa tai perša išvadą, kad kadaise buvo naudojami aero vaizdai. Ir labai abejotina, kad tai galėtų būti nežemiško proto darbas, greičiausiai tai mums paliko nežinoma Žemės civilizacija, kurią sunaikino pasaulinis kataklizmas ar branduolinis karas. Daugelis autoritetingų mokslininkų tvirtai laikosi nuomonės, kad tariamai senoviniai kosmodromai yra mūsų planetos gyventojų darbas, kurie sugebėjo ne tik pakilti į dangų, bet galbūt ir keliauti į kitas planetas. Dabar daugeliui tokios prielaidos atrodo nerealiai, tačiau pastaruoju metu vis daugiau ir daugiau atsiranda įrodymų, tvirtinančių šią hipotezę.

O ką jūs manote? Prisijunkite telegram paskira ir komentuokite.... Junkitės prie telegram ir gaukite pirmi naujienas.