Pinigų energija: Ar visada lobiai neša sėkmę?

Sakoma, kad atrasti lobiai ne visiems ir ne visada atneša laimę ir sėkmę. Tai dažnai patvirtina istorijos, pasiremdamos ne vien legendomis, bet ir tikrais gyvenimiškais faktais. Tarp jūros lobių ieškotojų amerikiečio Melo Fišerio (Mel Fisher) vardas tapo legenda – tai pats sėkmingiausias XX amžiaus lobių ieškotojas, jo laimikis: 150 tūkstančių sidabrinių senovinių monetų, indai iš aukso ir platinos, 3200 smaragdų ir kitų brangakmenių, daugiau kaip tūkstantis sidabro luitų, kurių kiekvienas sveria apie 40 kilogramų, bei kiti artefaktai.

Iš istorijos yra žinoma, kad Ispanijos karališkieji laivai, migravę tarp Amerikos kontinento ir Europos, plukdė vertingus krovinius: auksą, sidabrą, tabaką, ginklus. ,,Nuestra Senora de Atocha“ buvo vienas iš jų. Lemtingąją 1622 m. rugsėjo 6-ąją su panašiu kroviniu, su daugiau kaip 260 žmonių: kareiviais, vergijon paimtais vietiniais žmonėmis, neskaitant jūreivių įgulos, laivas nuskendo. Tai žinojo ir M. Fišeris. Lobių paieška Melas Fišeris užsidegė 1963-aisias metais atostogaudamas su šeima Floridoje. Nardydamas su akvalangu jis aptiko auksines ispaniškas monetas. Rastos monetos prie Floridos krantų buvo patvirtinimas, kad įmanoma rasti nuskendusių laivų brangenybes ir jis pasiryžo jų ieškoti. Greitai metė fermeriavimą, persikėlė į Floridą ir atkakliai rinko informaciją apie nuskendusius ispanų laivus. M. Fišeris dirbo su visa šeima, nusamdė apie 150 darbuotojų, paieškos vyko su naujausia įranga. Vandenyno dugnas buvo tyrinėjimas po metrą, bet daug laiko nutekėjo, kol pagaliau 1975-aisiais buvo aptikti pirmieji artefaktai, o 1985 metais Fišeris pagaliau ištarė: ,,tai pati įsimintiniausia mano diena“- nardytojai rado ispanų laivo ,,Nuestra Senora de Atocha“ pagrindinę krovinio dalį. Melas Fišeris su komanda iš vandenyno dugno iškėlė turtus, sveriančius apie dvidešimt keturias tonas, jie buvo įvertinti beveik 450 milijonais dolerių.

Ištyrinėję dugną archeologai apskaičiavo, kad  gelmėse dar liko maždaug pusė Ispanijos karūnai priklausančio turto. Šis lobis buvo laikomas pačiu vertingiausiu nuo faraono Tutanchamono kapo atidengimo.

Kas bus kitas laimingasis, Melas Fišeris nesvarstė. Jis pradėjo tikėti tuo, kad atėmus brangenybes iš vandenyno, nenubaustas negali likti. Kai pradėjo paieškas ir rado pirmuosius vertingus daiktus, žuvo vienas iš jo sūnų su savo žmona. Be to, subyrėjo vertingas paieškų laivas, priklausęs Fišerio komandai. Jau tada lobių ieškotojui smilktelėjo mintis, kad tai ženklas. Pagrindinė brangenybių dalis buvo atrasta būtent liepos 20-ąją, kai lygiai prieš dešimt metų jis neteko sūnaus, gal tai savotiška vandenyno grąžinta skola?

Be to, prie visų nesėkmių prasidėjo problemos su teisėsauga. Radus brangenybes, Floridos valstijos administracija konfiskavo lobį motyvuodama tuo, kad radinys buvo aptiktas 3 mylios nuo kranto ir jis priklauso valstijoms. Aštuonerius metus Melas Fišeris minė teismų slenkstį ir bylą laimėjo – lobis buvo grąžintas, o po kelių dienų tas pats teisėjas paskyrė jam 500 tūkstančių dolerių baudą už neva ekologijai padarytą žalą. Visi šie niuansai smarkiai pakirto M. Fišerio sveikatą, sunki vėžio liga galutinai jį pakirto 1998 metais.

Nemažai buvo kalbama ir rašoma ne tik apie sėkmingą lobio atradimą, bet ir apie problemas, užgriuvusias M. Fišerį. Daug kas jo nesėkmes sieja su nuskendusio laivo brangenybėmis. Kai kurie mistikos tyrinėtojai mano, kad Melą Fišerį su nuskendusiu laivu siejo mistinis ryšys, nes su juo ieškotoją sieja ne vienas keistas sutapimas. Melas Fišeris gimė lygiai po 300 metų, laivo ,,Nuestra Senora de Atocha“ žūties dieną. Kodėl jam pavyko rasti būtent šio laivo brangenybes, juk liko daug ir kitų neatrastų europietiškų laivų, taip pat su vertingais kroviniais? Gal jis išrinktasis?

Istoriko mokslininko Sergejaus Jacenko (rus.Сергей Яценко) nuomone, M. Fišerio atrasti turtai turi negatyvią energiją: ,,ne viskas buvo atrasta ar pagaminta ispanų kolonijose, – istoriniai šaltiniai byloja kaip negailestingai ispanų kolonijose buvo apiplėšinėjamos šventyklos ir vietiniai žmonės. Vertingi daiktai iš aukso, sidabro buvo perlydomi ir gabenami į Europą. Ispanų grobtos vertybės buvo skirtos ir karo reikmėms – Ispanų karalius Filipas IV ruošėsi ilgam karui, kuris turėjo atnešti nelaimes. Priežastis visame – sukaupta negatyvi energija. Nuo psichologų iki mistikų mano, kad kiekvienas daiktas turi savo energetiką. Kiek beegzistuotų bet koks fizinis objektas, jis yra savotiškas informacijos nešiotojas, jis saugo savo energiją. Ji priklauso nuo to, koks buvo savininkas, jei jo daiktai buvo skirti blogiui – energija bus negatyvi, jei buvęs savininkas sirgo, tai liga gali persiduoti ir kitam.“ Nežinant kam skirtas artefaktas, neturint apie jį informacijos, geriau jo neliesti. Tai viena iš kai kurių archeologijos istorikų teorija. To mokslas kol kas negali nei paneigti, nei patvirtinti, todėl visas naujojo savininko nesėkmes galima pavadinti tik paprasčiausiu sutapimu.