Vikingų lobiai Anglijoje

Apie nuostabų entuziasto lobių ieškotojo radinį Anglijos šiaurinėje dalyje sužinojo visas pasaulis – ne kiekvieną dieną pavyksta aptikti tokį vertingą lobį! Sidabro monetos ir papuošalai siejami su laikotarpiu, kai didžiąją dalį žemių Anglijos šiaurėje valdė vikingai.

Gera dovana

2010 metais Darenas Vebsteris gavo, ko gero, geriausią savo gyvenime Kalėdų dovaną: žmona po eglute padėjo metalo ieškiklį. Tuo metu Vebsteris galėjo tik svajoti apie būsimas paieškas ir nepaprastus radinius (archeologijos ir istorijos kanalas - paranormal.lt).

Dovanos naudingumą pilnai galėjo įvertinti 2011 metų rugsėjo viduryje. Vieną dieną Darenas Vebsteris išėjo iš darbo pasitikti sūnų po pamokų, ir po to vėl rengėsi sugrįžti į darbą. Tačiau vietoje to kažkodėl nusprendė dar kartą su metalo ieškikliu pavaikščioti lauke šalia Silverdeilo kaimo, nors šį sklypą jau buvo išvaikščiojęs skersai ir išilgai. Nieko labai įdomaus nebuvo pavykę aptikti - tik Tiudorų epochos XVI amžiaus dviejų pensų monetą.

Šį kartą metalo ieškiklis iš karto ėmė pypsėti, vos tik žengus keletą žingsnių. Lobių ieškotojas keletą kartų įbedė kastuvą į žemę ir atsiduso - jam pasirodė, jog kelių centimetrų gylyje kastuvas atsitrenkė į seną metalinę konservų dėžutę. Tačiau
tai buvo ne konservų dėžutė, o dėžės kraštas. Vebsteris atkasė visą dėžę, išsklaidė žemes ir paėmė į rankas radinį. Dėžės dugnas nukrito, o ant lobių ieškotojo kojų pasipylė sidabras. Vyras vėliau suskaičiavo, kas buvo dėžėje: 27 monetos, dešimt apyrankių, du žiedai, 14 lydinių, šešios sagtys, iš sidabro siūlų išausti karoliai, 141 sidabro gabalai - atkirsti apyrankių gabaliukai, taip pat maži lydiniai. Gabalai ir lydiniai kartu su monetomis buvo naudojamos kaip mokėjimo priemonė.

Tą patį vakarą Vebsteris, būdamas įstatymus gerbiančiu piliečiu, paskambino Britų muziejaus Mažųjų radinių skyriaus archeologui. Šią organizaciją būtina informuoti apie vertingus radinius Didžiojoje Britanijoje. Senos dėžės turinio tikrąją vertę įvertino Britų muziejaus darbuotojas, senovinių monetų specialistas Garetas Viljamsas.

Viena iš 27 monetų buvo unikali - tokios monetos nebuvo matęs nė vienas numizmatas. Ant monetos priekinės pusės buvo valdovo, kurio įsakymu ji buvo nukaldinta, vardas - AIRDECONUT. Valdovas su tokiu (ar panašiu) vardu istorijos mokslui visiškai nežinomas. „Gali būti, kad vietinis meistras, kaldinęs monetas, tokiomis raidėmis pabandė perduoti jo ausiai svetimą vikingų vardą - Harthaknutas“ - aiškina Garetas Viljamsas.

Karalius Knutas III (arba Harthaknutas) valdė Danijoje 1035-1042 metais. Nuo 1040 metų iki pat mirties vis buvo ir vikingų žemių Anglijoje valdovas. Tačiau moneta neatitiko šio periodo. Ji atrodo taip pat, kaip karaliaus Zygfrido ir karaliaus Knuto Nortumbrijiečio, kurie valdė pusantro amžiaus anksčiau, monetos. Silverdeilo lobis buvo užkastas apie 900-sius metus ar keliais metais vėliau, t. y. šimtas metų prieš gimstant busimajam karaliui Knutui III.

Ką liudija kronikos?

„Kalbama apie iki šiol nežinomą vikingų karalių iš Nortumbrijos“, - džiaugiasi radiniu Garetas Viljamsas. Tačiau kur jo vieta kronikose? Numizmatui kilo idėja: „Buvo toks karalius Gutfritas, kuris valdė Nortumbriją nuo 883 metų iki pat savo mirties 895 metais. Iš kronikų žinoma, kad jo tėvo vardas buvo Knutas (arba Harthaknutas)“.

Vikingai turėjo paprotį giminės vardą perduoti tik per vieną kartą, t. y. anūkui buvo suteikiamas senelio vardas. Tai reiškia, kad nežinomas Knutas galėjo būti Gutfrito sūnus, pavadintas senelio vardu.

Tačiau nedidelė sidabrinė moneta su neteisingai užrašytu karaliaus vardu įdomi ne tik nuoroda į šį nežinomą karalių. Joje užfiksuota kvapą gniaužianti Anglijos žemių istorija tais laikais, kai krikščionybė jose aktyviai stūmė lauk senąjį vikingų tikėjimą.

Antroje monetos pusėje yra raidės DNS (sutrumpintas lotynų kalbos žodis „dominus“) ir REX, sudarančios kryžių: „dominus rex“ - „ponas - karalius“. Tyrinėtojai mano, jog paslaptingasis Airdeconut'as, akivaizdu, buvo monarchas, kuris ypač pabrėžė savo priklausomybę krikščionybei. Jis norėjo, jog tai taptų žinoma kiekvienam žmogui, kuriam į rankas pateks moneta su kryžiumi. Ankstesnė vikingų karta į Anglijos žemes įžengė kaip užpuolikai. Vikingai apiplėšė gyvenvietes ir nuskurdino ne vieną krikščionių vienuolyną. Tačiau praėjus vos keliems dešimtmečiams karingi skandinavų pagonys tapo dorais krikščioniais.

Lobis, kurį atkasė lobių ieškotojas Vebsteris, buvo užkastas į žemę rūsčiais kruvinais laikais. Vikingai užgrobė didžiąją dalį Mersijos, Nortumbrijos karalysčių žemių ir didelę dalį Anglijos rytuose esančių žemių. Jie įkūrė savo gyvenvietes šalyje, kuri vėliau buvo pavadinta Danelagu - Danijos teisės sritis, ir aktyviai užsiėmė prekyba. Kaip mokėjimo priemonės buvo naudojamos monetos, kurios dažnai buvo tam tikro numatyto svorio, taip pat sidabro gabalai. Jeigu monetų neužtekdavo, buvo atkertamas atitinkamo svorio sidabro gabalas. Šie sidabro gabalai kartu su monetomis cirkuliavo visur, kur tik vikingai vykdė prekybą.

Stilių įvairovė

Sidabro papuošalai iš Silverdeile aptikto lobio atlikti airių, anglosaksų ir karolingų stiliais. Lobyje aptiktų daiktų apdirbimo įvairovė rodo plačius vikingų prekybinius ryšius ir patvirtina jų grobikiškų puolimų artimiausias kryptis. Dalis monetų nukaltos Nortumbrijos karaliams iš Skandinavijos, kitos monetos atkeliavusios iš Artimųjų Rytų. Papuošalai taip pat skirtingos kilmės. Ypač įdomi viena apyrankė, gausiai dekoruota ornamentais su airių, anglosaksų ir frankų elementais.

Savaime suprantama, kad ne visi vikingai Nortumbrijoje tapo dievobaimingais krikščionimis ar taikiais prekiautojais. Plėšikavimas ir žudynės buvo jų kasdienybė.

Apie audringus įvykius pasakoja kita moneta iš lobio, ant kurios yra Evaldo vardas. Šis Evaldas buvo Vesekso karaliaus Alfredo Didžiojo sūnėnas. Po Alfredo Didžiojo mirties prasidėjo didelė suirutė dėl kandidatų į sostą tarpusavio priešiškumo. Evaldas pabėgo į Nortumbriją palaikymo, vikingai jį paskelbė Vesekso karaliumi. Ilgai išsaugoti garbingą titulą jam nepasisekė. Meistrai paskubomis spėjo nukaldinti monetas su karaliaus Evaldo vardu, o jis pats surinko armiją žygiui į Veseksą, tačiau netrukus žuvo mūšio lauke, taip ir nespėjęs įgyvendinti savo tikslo įsitvirtinti karaliaus soste.

Lobių ieškotojas gavo piniginį atlygį

Pagal Didžiosios Britanijos įstatymus lobis, iškastas lauke prie Silverdeilo kaimo, priklauso Lankasterio hercogui, t. y. karalienei Elžbietai II, kuri šiuo metu yra šio titulo turėtoja. Karalienė perleidžia nuosavybės teises muzie-jui, jeigu muziejų domina radinys ir jis yra pasirengęs lobių ieškotojui, kuriam nusišypsojo sėkmė, sumokėti pagal įstatymus priklausančią pinigų sumą. Įstatymas dėl atlygio skatina visus anglų lobių ieškotojus pranešti apie radinius, ne slėpti tai nuo valdžios, o informuoti ją, nes tai naudinga finansiniu atžvilgiu. Lankasterio miesto muziejus mielai sutiko savo ekspozicijoje eksponuoti lobį iš Silverdeilo lauko.

Vebsteris gavo ne visą atlyginimą už surastą lobį, nes jį teko pasidalinti su žemės sklypo, kuriame jis buvo surastas, šeimininku. Atlygio paskirstymo sąlygos būna iš anksto aptartos sutartyje, kuria žemės savininkas leidžia lobių ieškotojui jo žemėse ieškoti lobių. Suma už radinį tikrai buvo nemaža, tad Vebsteris tikrai nebuvo nuskriaustas. Dalį gautos sumos jis paskyrė brangiai dovanai, kurią įteikė žmonai - atliko name santechnikos remontą. Juk be žmonos padovanoto metalo ieškiklio jis niekada nebūtų radęs nieko vertingo ir įdomaus.