Versija: Garsusis diskas Sabu - imitacija?

Garsusis diskas Sabu – archeologinis radinys, kuris buvo pripažintas grupės mokslininkų kaip įtikinamas įrodymas, kad senovės žmonės žinojo kas yra  lėktuvas (tokios nuomonės laikosi ir senovės tekstų tyrinėtojas, Šveicarijos mokslininkas, archeologas ir ekspertas Erich von Däniken). Vadinamąjį diską atrado britų egiptologas Walter Bryan Emery 1936 metais senovės Egipto kapuose, Saqqara kaime kasinėjimo metu. Čia buvo aptikta faraono Anedjib (penktas senovės Egipto dinastijos valdovas) sūnaus Sabu kapavietė. Tarp įvairių daiktų, kurie buvo palaidoti kartu su šeimininku, buvo atrastas gana keistas tiems laikams daiktas, panašus į diską. Šis radinys labai sudomino mokslininkus ir dar šiandien apie jo istoriją galime žinoti tik iš nuomonių ir įvairių versijų.

Diskas Sabu – tai apie 61 cm skersmens apvali akmens plokštė su trimis lenktomis darbo rato mentėmis, jos viduryje yra centras. Taip sukonstruotas radinys leido mokslininkams padaryti prielaidą, kad rastas diskas yra kažkokio didelio ir sudėtingo mechanizmo dalis. Bet kokio? Milžiniškos mašinos, lėktuvo? Kodėl ir kokiam tikslui egiptiečiams reikėjo šio keisto apvalaus objekto? Daugelis mokslininkų mano, kad kietasis diskas yra ne kas kita, kaip sraigtas su hidrauliniais šonkauliais.

Darant prielaidą, kad tai tiesa, tiesiog atsiveria stulbinantis vaizdas: egiptiečiai tris tūkstančius metų prieš Kristų galėjo žinoti apie skraidančius objektus. Ši išvada galėtų būti pasauline sensacija. Negana to, jei toks skraidantis objektas kadaise ir egzistavo, jis buvo iš akmens! O juk akmeniniai lėktuvai neskraido! Tai reiškia, kad visos kalbos apie didžiąsias senovės technologijas yra ne daugiau kaip fantazija. Tuo tarpu visame pasaulyje žinomas mokslininkas Erich von Däniken sako, kad akmeninis orlaivis neturėtų skristi. Tačiau, jo nuomone, tai nepaneigia ir to, kad senovėje virš Egipto piramidžių, Velykų salos, virš senovės inkų miestų iš tikrųjų galėjo skraidyti lėktuvai arba nusileidinėti erdvėlaiviai. Juk senovės žmogus žinojo, kas yra baterijos ir kompiuteriai.

 Erich von Däniken taip grindžia savo nuomonę:

,,Antrojo pasaulinio karo metu JAV karinės pajėgos įsteigė karinę bazę Papua – Naujojoje Gvinėjoje. Čia tupdavo ir kildavo lėktuvai, buvo iškraunami ginklai, šaudmenys, medikamentai, maistas ir visa kita. Aborigenai, tai matydami, vargu ar suprato kas vyksta. Tačiau, kai po karo amerikiečiai pasitraukė, jie ir toliau rūpinosi kilimo ir tūpimo takais. Be to, jie pradėjo gaminti-imituoti savo lėktuvus iš medžio ir šiaudų. Jie pradėjo kurti ir laikrodžius, taip pat iš medžio, odos. Atrasta nemažai ir kitų pasaulietiškų daiktų, pagamintų iš panašių turimų vietinių medžiagų: medinių mikrofonų, medinių antenų. Aš pats mačiau šiaudinį lėktuvą ir medinius laikrodžius. Tai reiškia, kad technologiškai pažangi visuomenė susidūrė su technologiškai atsilikusia visuomene, kuri negali suprasti labiau išsivysčiusią, pažangią technologiją, todėl ji tik imituoja išorinę išvaizdą. Šiandien mes matome daugybę daiktų, kurie išnyra iš seniausių laikų, nesuprasdami ir spėliodami kaip jie galėjo atsirasti. O atsakymas gali būti visai paprastas – tai paprasčiausia imitacija to, ką senovės žmonės matė. Esu įsitikinęs, kad būtent taip atsirado, pavyzdžiui, daiktai, pagaminti iš aukso, primenantys lėktuvą. Taip atsirado ir skulptūros Centrinės Amerikos šventyklose, kur vienoje iš jų – ant šventiko skulptūros krūtinės kabo stačiakampis daiktas su klaviatūra-mygtukų imitacija dešimčiai pirštų. Visi panašūs atrasti senoviniai daiktai iš medžio, aukso, akmens, šiaudų ir pan. yra imitacija to, ką žmonės matė ir kas, aišku, jiems buvo nesuprantama.“

Pagal Erich von Däniken hipotezę galima manyti, kad visi šie radiniai – akmens sraigtai, aukso figūrėlės, orlaivių brėžiniai, keistų būtybių kostiumai – kontaktų su ateiviais rezultatai, kurie pagal Erich von Däniken skaičiavimus lankėsi Žemėje prieš 14 tūkstančių metų. Visa tai senovės žmonės galėjo matyti ir gaminti kažką panašaus savo lygmeny kaip sugebėjo, panašiai kaip aborigenai šiaudinius lėktuvus.

Kalbant apie aukso paukščių figūrėles, daikčiukus, panašius į modernų orlaivį, kurie buvo rasti senovės inkų kapuose, galima priminti, kad vokiečių inžinieriai neseniai pagamino auksinio paukštelio, rasto kasinėjimo metu, analogišką kopiją iš šiuolaikiškų medžiagų, įtaisė variklį ir … jis pakilo-skrido! Ir jo aerodinaminės savybės buvo ne blogesnės nei šiuolaikinių orlaivių modelių.