NASA ką tik patvirtino didžiausią kada nors aptiktą kometą, ir ji tikrai milžiniška

Didžiausia kada nors aptikta kometa link Saulės keliauja jau daugiau nei 1 mln. metų, o jos milžiniški mastai nušviečia paslaptingus objektus, sudarančius vieną didžiausių mūsų Saulės sistemos struktūrų.

Naujajame tyrime astronomai, pasitelkę "Hubble" kosminį teleskopą, patvirtino, kad milžiniškos kometos C/2014 UN271 (Bernardinelli-Bernstein) kietasis centras yra didžiausias kada nors aptiktas kometos branduolys. Jo plotis - beveik 140 km (apie 85 mylių) - yra stulbinamai 50 kartų didesnis nei daugumos žinomų kometų.

Tačiau šis neįprastai didelis dydis - tiksliau, akivaizdus keistumas - gali daugiau pasakyti apie mus ir mūsų ribotą kometų sampratą nei apie ką nors kita.

C/2014 UN271 yra iš Oorto debesies - milžiniškos, sferinės ledinių objektų sankaupos, kuri, kaip manoma, supa Saulę giliausiuose ir tolimiausiuose Saulės sistemos ruožuose (iš tiesų ji yra taip toli, kad, kaip manoma, tęsiasi bent ketvirtadalį kelio link kitos artimiausios žvaigždžių sistemos - Alfa Kentauro).

Skamba gana didelis, tiesa? Teoriškai - taip. Tačiau Oorto debesis yra taip toli ir jį taip sunku aptikti, kad jis iš esmės yra milžiniška hipotetinė paslaptis, nors astronomai mano, kad tai viena didžiausių mūsų Saulės sistemos struktūrų.

Tačiau retkarčiais iš šios mįslingos masės kažkas išnyra, gravitacine jėga traukiamas Saulės link iš tolimų kosmoso užkampių.

Kometos branduolio dydžio palyginimas. (NASA/ESA/Zena Levy, STScI)

C/2014 UN271 yra vienas iš tokių objektų, ir jis gali mums daug papasakoti apie užšaldytų "pirmapradžių" masių, sudarančių Oorto debesį, egzistavimą. Manoma, kad jos susiformavo ankstyvojoje Saulės sistemos dalyje, o po to buvo išmestos į išorinius jos pakraščius dėl tokių milžiniškų planetų, kaip Jupiteris ir Saturnas, gravitacinio poveikio.

"Ši kometa - tai tiesiog ledkalnio viršūnė, nes tai yra daugybė tūkstančių kometų, kurios yra per silpnos, kad jas būtų galima pastebėti tolimesnėse Saulės sistemos dalyse", - sako Kalifornijos universiteto (UCLA) astronomas Deividas Džiuditas (David Jewitt).

"Visada įtarėme, kad ši kometa turi būti didelė, nes ji tokia ryški tokiu dideliu atstumu. Dabar mes patvirtiname, kad ji tokia ir yra."

Naujoje analizėje D. Jewittas ir kiti tyrėjai, vadovaujami pirmojo autoriaus Man-To Hui iš Makao mokslo ir technologijų universiteto, apskaičiavo C/2014 UN271 dydį iki šiol didžiausia raiška. Remdamiesi ankstesniais skaičiavimais, naudodami "Hubble" stebėjimus ir modeliavimą, jie išskyrė branduolį iš kometos komos - ilgos ledo uodegos, sublimuojančios į dujas kometos pašonėje.

"Patvirtiname, kad C/2014 UN271 yra didžiausia kada nors aptikta ilgojo periodo kometa", - rašo komanda savo naujajame straipsnyje.

(NASA/ESA/Man-To Hui, Makao mokslo ir technologijų universitetas/David Jewitt, UCLA/Alyssa Pagan, STScI)

Viršuje: Kometos, jos modeliuojamos komos ir izoliuoto branduolio nuotraukų seka, daryta "Hubble".

Apie kometos C/2014 UN271 atradimą buvo paskelbta praėjusiais metais, po to, kai ji buvo rasta pasislėpusi 2014-2018 m. per "Tamsiosios energijos apžvalgą" (Dark Energy Survey) užfiksuotų stebėjimo duomenų visumoje. Vėlesnės tolesnės analizės parodė, kad C/2014 UN271 iš tikrųjų buvo užfiksuota dar 2010 m.

Tačiau net ir šis ankstyvas žvilgsnis neaprėpia neįtikėtino kometos kelionės ilgio. Ji skrieja maždaug 3 mln. metų elipsine orbita aplink Saulę, kurios forma reiškia, kad ji lėtai artėja prie Saulės jau gerokai daugiau nei 1 mln. metų.

Artimiausią priartėjimą prie Saulės, vadinamą periheliu, ji turėtų pasiekti 2031 m. Tuomet Bernardinelli-Bernstein kometa dar bus maždaug už 1 mlrd. km nuo Saulės, o po to savo ovalios trajektorijos lanku grįš atgal į išorę.

Tai reiškia, kad mūsų laukia beveik dešimtmetis gerėjančių stebėjimo galimybių, kad, kometai artėjant, sužinotume daugiau apie C/2014 UN271 ir į ją panašias kometas, kol ji vėl tyliai nugrimzta į tamsą.

Tyrimo rezultatai pateikti žurnale "The Astrophysical Journal Letters".