Kaip Leninas iš Šveicarijos per Vokietiją pateko į Rusiją?

Po SSRS žlugimo Leninas buvo aršiai viešai kaltinamas ir smerkiamas. Dažnai tai skambėjo iš tų, kurie kadaise garbino sovietmetį. Vienas iš daugelio kaltinimų buvo tas, kad Vladimiras Leninas iš tikrųjų veikė Vokietijos žvalgybos nurodymu ir už Vokietijos pinigus. Tačiau kas iš tiesų įvyko ir ar galima teigti, kad "užplombuotas vagonas" yra Vokietijos dalyvavimo įrodymas? Ar Leninas buvo vokiečių šnipas?

Emigrantų problemos

Pasibaigus Vasario revoliucijai Rusijoje, naujoji valdžia leido visiems politiniams emigrantams grįžti į tėvynę. Tačiau sugrįžti sutrukdė Europą apėmęs Pirmasis pasaulinis karas.

Šveicariją, kurioje Leninas buvo įsikūręs, iš visų pusių supo kariaujančios valstybės. Vladimiras Iljičius neketino praleisti jokios progos grįžti į Rusiją. Jis išbandė įvairius būdus, kaip tai padaryti, dabar atmesdamas vieną pasiūlymą po kito. Galiausiai tinkamiausias buvo triukas, susijęs su neutralios šalies piliečių dokumentų pasiskolinimu. Leninas rašė Jakovui Ganeckiui į Stokholmą: "Suraskite du švedus, panašius į mane ir Grigorijų Zinovjevą. Mes nemokame švedų kalbos, todėl jie turi būti kurčnebyliai. Siunčiu mūsų nuotraukas...".

Ir tai atrodė geras planas, tačiau keblumas tas, kad tikrinant tapatybę gali būti paprašyta ką nors parašyti, o apsimesti aklu taip pat yra gana ekstremalu. Kitas tinkamas variantas: bėgioti su makiažu ir perukais. Vladimiras Iljičius rašė kitam bendražygiui Viačeslavui Karpinskiui: "Paimk savo vardu kelionės dokumentus į Prancūziją ir Angliją, o aš juos panaudosiu kelionei į Rusiją. Galiu užsidėti peruką ir pasirodyti konsulate jau su peruku. Kol kas turite slėptis kalnuose", tačiau ir šis planas buvo atmestas, nes emigrantų ratas buvo labai siauras ir visi jie buvo įtariami policijos. Leninas jau buvo pasirengęs rizikuoti ne tik savo laisve, bet ir gyvybe - tai įrodo jo desperatiškas siekis surasti lakūną, kuris sutiktų skristi per Vokietijos ir Austrijos frontą į Rusiją.

Maršrutas per Vokietiją

Nebuvo jokios išeities, o ir Laikinoji vyriausybė, kuriai Leninas siuntė pranešimus, kad padėtų jam grįžti į tėvynę, neatsiliepė. Vladimiras Iljičius kreipėsi į Šveicarijos socialdemokratų partijos sekretorių Fritzą Platteną, prašydamas padėti derėtis su Vokietijos ambasadoriumi Šveicarijoje Rombergu dėl rusų emigrantų praleidimo per šalį. Jis iškėlė devynias pravažiavimo sąlygas, kurioms Vokietijos pusė pritarė, ir sprendimas pravažiuoti buvo patvirtintas.

Balandžio 9 d. 15.10 val. vietos laiku 32 emigrantai išvyko iš Ciuricho į Gotmadingeno pasienio stotį, kur įsėdo į užplombuotą vagoną, lydimi dviejų Vokietijos generalinio štabo karininkų.

Daugelio manymu, "užplombuotas vagonas" - tai seifas ant ratų, į kurį gabenamas iždas. Daugelis tų, kurie manė, kad Leninas yra "maro bacila", laikėsi nuostatos, kad, kadangi vagonas buvo užplombuotas, vadinasi, jame buvo kažkas brangaus, todėl auksas, kuris buvo pažadėtas tiems patiems bolševikams kaip užmokestis už Rusijos žlugimą, buvo vežamas kartu su bolševikais. Tačiau nedaugelis prisimena, kad plombos tikslas buvo neleisti bolševikams vaikščioti po Vokietiją be vizų. O palydos pareigūnai buvo ne garbinga palyda, o konvojus. O kalbas apie tai, kad Leninas ir kompanija pakeliui buvo apipilti skanėstais, sugriauna bendrakeleivių prisiminimai. Pačiame pasienyje, kaip rašė Elena Usievič, "jie patiekė kiaulienos kotletų su bulvių salotomis. Tačiau žinojome, kokie alkani buvo vokiečiai, todėl lėkštes nustūmėme atgal. Antrą kartą, prisimena Karlas Radekas, "vokiečių kareiviai įsiveržė pas mus, išgirdę, kad pro šalį eina rusų revoliucionieriai, pasisakantys už taiką. Kiekvienas iš jų abiejose rankose laikė po ąsotį alaus...", bet bolševikai juos išvijo. Pasak vieno iš lydinčių karininkų, Berlyne "rusai vaikams davė pieno. Jie atsisakė vakarienės ir paprašė tik verdančio vandens arbatai". Komforto taip pat nebuvo - vagone buvo tik vienas tualetas, be to, trūko lovų, todėl teko miegoti pakaitomis.

Vokietija apie Leniną

Niekas nesitikėjo, kad bolševikai kaip nors paveiks įvykius Rusijoje. Vokiečių akyse Leninas atrodė marginalas ir klounas; štai kaip jie apibūdino bolševikus: "Bado akis badantis žmogus su nudriskusiais kostiumais, kurio daiktus buvo galima surišti į skarelę. Fanatikų, norinčių padaryti pasaulį laimingą ir neturinčių jokio realybės jausmo, būrys. Net ir panašiai mąstantys europiečiai dėl jų neturėjo daug iliuzijų. Frydrichas Platenas, organizavęs kelionę "užplombuotu vagonu", sakė bolševikams, kad "kaip kovotojai jūs man atrodote panašūs į senovės Romos gladiatorius, išeinančius į areną pasitikti mirties. Žaviuosi jūsų tikėjimo pergalės stiprybe.

Ir tik Vokietijos generalinio štabo viršininko pavaduotojas Erichas von Ludendorffas turėjo planų, kaip "nuversti" bolševikus. Štai kaip jis rašė pradžioje: "Dažnai svajojau apie šią revoliuciją, kuri turėtų palengvinti mūsų karo sunkumus. Kai mano svajonė išsipildė, nuo manęs nukrito labai didelė našta". Ir štai kaip jis tęsė toliau: "Tačiau negalėjau įsivaizduoti, kad tai bus mūsų galybės kapas." Po bolševikų sėkmės Rusijoje panašūs procesai prasidėjo visoje Europoje. Pirmoji krito Vokietija.

Kelias į Rusiją

Kelionė nebuvo lengva. Prieš išvykdamas Leninas traukinyje aptiko "kiškį" - Oskarą Blumą, menševiką, įtariamą bendradarbiavimu su caro sargybiniais. Vladimiras Iljičius išmetė jį ant platformos. Balandžio 9 d. Taingeno stotyje Šveicarijos muitinė konfiskavo vaikams skirtą cukrų ir šokoladą kaip "maisto perteklių". Balandžio 12 d. traukinys atvyko į Sasnicą - jūrų kelto "Karalienė Viktorija" persikėlimo punktą. Emigrantams buvo pasiūlyta pailsėti ir pavalgyti, tačiau Leninas atsisakė, nenorėdamas įkelti kojos į Vokietijos žemę. Kai vežimas atsidūrė kelto triume, vyrai užlipo ant denio - tai jau buvo Švedijos teritorija. Tuo pat metu Vokietijos kaizeris Vilhelmas II pirmą kartą gavo informacijos, kad per jo šalį važiavo rusų revoliucionieriai.

Trelleborge švedai pasitiko revoliucionierius, kaip pasakojo Lenino kelionės palydovas Karlas Radekas: "Trelleborge mes padarėme didžiulį įspūdį. Ganeckis mums visiems užsakė vakarienę. Mūsų būriai, kurie Šveicarijoje įpratę silkę laikyti vakariene, pamatę didžiulį stalą su begale užkandžių, puolė kaip skėriai ir viską išvalė. Vladimiras Iljičius nieko nevalgė. Jis iš Ganeckio išspaudė visą sielą, stengdamasis iš jo sužinoti viską apie Rusijos revoliuciją."

Balandžio 13 d. Leninui pavyko Stokholme nusipirkti savo garsiąją kepurę. Balandžio 16 d. Suomijos stotyje Rusijoje Leniną pasitiko garbės sargyba. Pasigirdo šūkiai "Sveikiname Leniną!", o Vladimiras Leninas buvo pakeltas ir nuneštas į netoliese stovintį šarvuotą vežimą.

P komentaras: užsienis rašo, bet Lietuva tikrina ir nusitikrina, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite kas teisus.