Marso meteoritas privertė mokslininkus persvarstyti planetos susidarymo teoriją

Marso meteorito tyrimas privertė mokslininkus iš naujo apsvarstyti planetų susidarymo teoriją. Straipsnis apie tai paskelbtas žurnale "Science".

Remiantis vyraujančiomis mokslinėmis teorijomis, planetos lakiųjų elementų, tokių kaip vandenilis, anglis, deguonis, azotas ir inertinės dujos, gauna iš aplink jauną žvaigždę esančios miglos. Kadangi planeta yra išsilydžiusių uolienų kamuolys, šie elementai pirmiausia ištirpsta magmos vandenyne, o paskui vėl išmetami į atmosferą. Kiek vėliau į jauną planetą atsitrenkę chondritiniai meteoritai atnešė dar daugiau lakiųjų elementų. Taip buvo iškelta hipotezė, kad lakūs elementai plutoje turi būti išskirtinai iš rūko, o atmosfera - iš rūko ir meteoritų.

Sandrine Peron iš Kalifornijos universiteto Deivise ir jo kolegos tyrinėjo Chassigny meteoritą, kuris 1815 m. nukrito šiaurės rytų Prancūzijoje. Jis gautas iš Marso, todėl turi informacijos apie jo elementinę sudėtį. Jie apskaičiavo kriptono izotopų balansą, kurį ištyrus būtų galima nustatyti medžiagos kilmę. Mokslininkų nuostabai, kriptono izotopai meteorite atitinka chondritinių meteoritų, o ne žvaigždinės miglos izotopus. Tai reiškia, kad meteoritai į mūsų planetą pradėjo tiekti medžiagas anksčiau, nei manyta. "Vidinė Marso medžiaga yra beveik vien tik chondritinė, o atmosferos dujos gaunamos iš rūko", - teigia mokslininkai.

Rezultatai rodo, kad Marso atmosfera negalėjo susiformuoti vien tik iš mantijos išsiskiriant dujoms, nes tokiu atveju ji būtų chondritinės sudėties. Atmosferą planeta turėjo įgyti iš šmėklos po to, kai magminis vandenynas atvėso, kad vidinės chondrito dujos nesusimaišytų su atmosferos dujomis iš šmėklos.

Mokslininkai daro išvadą, kad Marsas išaugo anksčiau, nei Saulę supanti migla išsisklaidė dėl Saulės spinduliuotės.