Mokslininkai teigia, kad po Marso paviršiumi slypi senovinė ateivių gyvybė

Marse aptiktas vulkaninis aktyvumas reiškia, kad po Marso paviršiumi esantis šilumos šaltinis gali sudaryti tinkamas sąlygas mikrobinei gyvybei. Apie šį atradimą rašoma moksliniame leidinyje "Nature Astronomy".

Prieš kelis dešimtmečius mokslininkai manė, kad Marse gali būti gyvybės, tačiau nauji tyrimai patvirtina mintį, kad senovės ateiviai galėjo gyventi giliai po Marso paviršiumi.

Po Raudonosios planetos šiaurinėmis lygumomis mokslininkai aptiko milžinišką 4 000 km išlydytų uolienų rezervuarą, kuriame susidaro būtent tokios sąlygos, kokiomis Žemėje klesti mikrobai.

Šios vulkaniškai įkaitusios aplinkos atradimas buvo labiausiai džiuginanti žinia mokslininkams, ieškantiems gyvybės Saulės sistemoje.

Naujojo tyrimo bendraautoris profesorius Džefas Endriusas-Hannas (Jeff Andrews-Hannah) sakė: "Mikrobai Žemėje klesti tokiomis sąlygomis. Taip gali būti ir Marse".

Kolega daktaras Adrianas Broketas (Adrian Broquet) pridūrė: "Mūsų tyrimas pateikia daug įrodymų, kad dabartiniame Marse yra milžiniškas aktyvus mantijos pliūpsnis."

Marsas ilgą laiką buvo laikomas geologiškai "mirusia" planeta, nes per pastaruosius 3 mlrd. metų jame nebuvo nei žemės drebėjimo, nei vulkaninės veiklos. Naujas tyrimas rodo, kad ketvirtoji planeta nuo Saulės yra labai gyva.

Profesorė Andrews-Hanna sakė: "Turime svarių įrodymų, kad Žemėje ir Veneroje vyksta mantijos pliūpsnių veikla. Tačiau tai netikėta tokiai šaltai planetai kaip Marsas".

Dabar mokslininkai priėjo prie išvados, kad Marse vis dar vyksta vulkaninė veikla, kuri potencialiai sudaro palankias sąlygas mikrobinei gyvybei.

Broke sakė dr: "Dėl milžiniško vulkaninio aktyvumo planetos istorijos pradžioje susiformavo aukščiausi Saulės sistemoje ugnikalniai, o didžioji dalis šiaurinio pusrutulio buvo padengta vulkaninėmis nuosėdomis."

Elysium Planitia regionas yra netoli Raudonosios planetos ekvatoriaus. Skirtingai nei kituose Marso vulkaniniuose regionuose, kurie milijardus metų nerodė didelio aktyvumo, čia per pastaruosius 200 mln. metų įvyko didelių išsiveržimų.

Profesorė Andrews-Hanna sakė, kad anksčiau tyrėjų grupė Elysium Planitia regione aptiko jauniausio mokslininkams žinomo ugnikalnio išsiveržimo įrodymų.

"Tai buvo nedidelis vulkaninių pelenų išsiveržimas maždaug prieš 53 000 metų, o tai geologiniu požiūriu iš esmės yra vakar", - sakė ji.

Dr. Broquet sakė: "Žinome, kad Marse nėra plokščių tektonikos, todėl tyrėme, ar Cerberio Fossae regione stebimas aktyvumas gali būti mantijos plūgo rezultatas."

Tyrėjai duomenis gavo iš seisminių duomenų, kuriuos užfiksavo prieš ketverius metus Raudonojoje planetoje nusileidęs zondas "InSight". Paaiškėjo, kad "InSight" nusileido tiesiai ant aktyvaus mantijos pliūpsnio.

Apie atradimą pranešta žurnale "Nature Astronomy".