"Ne pateisinimas, o provokacija": Chomsky apie Rusijos ir Ukrainos karo priežastis

Viena iš priežasčių, kodėl Vakaruose visiškai blokuojama Rusijos žiniasklaida, kartu su precedento neturinčia Ukrainos karo naratyvo kontrole ir cenzūra, yra ta, kad Vakarų vyriausybės tiesiog nenori, kad jų visuomenė žinotų, jog pasaulis smarkiai keičiasi.

Kai kuriais atvejais nežinojimas gali būti palaima, bet ne šiuo atveju. Šiuo atveju nežinojimas gali būti pražūtingas, nes Vakarų auditorijai neleidžiama susipažinti su informacija apie kritinę situaciją, kuri daro jiems didžiulę įtaką ir neabejotinai turės įtakos pasaulio geopolitikai ateinančioms kartoms. 

Didėjanti infliacija, artėjanti pasaulinė recesija, kunkuliuojanti pabėgėlių krizė, gilėjanti maisto stygiaus krizė ir daug kitų iššūkių - tai iššūkiai, dėl kurių reikia atvirai ir skaidriai diskutuoti apie padėtį Ukrainoje, NATO ir Rusijos priešpriešą ir Vakarų atsakomybę vykstančiame kare.

Norėdami aptarti šiuos klausimus ir trūkstamą Rusijos ir Ukrainos karo kontekstą, kalbėjomės su profesoriumi Noamu Chomskiu, kuris laikomas didžiausiu mūsų laikų gyvu intelektualu.

N. Chomsky mums sakė, kad "turėtų būti aišku, jog (Rusijos) invazija į Ukrainą neturi jokio (moralinio) pateisinimo". Jis palygino ją su JAV invazija į Iraką, laikydamas ją "didžiausio tarptautinio nusikaltimo" pavyzdžiu. Išsprendęs šį moralinį klausimą, Chomsky mano, kad pagrindinis šio karo "fonas", veiksnys, kurio pasigendama pagrindinėje žiniasklaidoje, yra "NATO plėtra".

"Tai ne tik mano nuomonė, - sakė Chomsky, - tai visų aukšto rango JAV diplomatinių tarnybų pareigūnų, bent kiek susipažinusių su Rusija ir Rytų Europa, nuomonė. Tai siekia Džordžo Kennano (George Kennan) laikus, dešimtajame dešimtmetyje - Reigano ambasadoriaus Džeko Matloko (Jack Matlock) laikus, taip pat ir dabartinio CŽV direktoriaus; iš tikrųjų visi, kurie ką nors išmano, perspėjo Vašingtoną, kad ignoruoti labai aiškias ir nedviprasmiškas Rusijos raudonąsias linijas yra neapgalvota ir provokuojanti veikla. Tai buvo gerokai anksčiau nei (Vladimiras) Putinas (Putin), tai su juo nesusiję; (Michailas) Gorbačiovas (Gorbachev) - visi sakė tą patį. Ukraina ir Gruzija negali įstoti į NATO, tai geostrateginė Rusijos širdis."

Nors įvairios JAV administracijos pripažino ir iš dalies paisė Rusijos raudonųjų linijų, Bilo Klintono (Bill Clinton) administracija to nepadarė. Pasak Chomsky, "George'as H. W. Bushas ... aiškiai pažadėjo Gorbačiovui, kad NATO nesiplės už Rytų Vokietijos ribų, visiškai aiškiai. Galite susirasti dokumentus. Tai labai aišku. Bušas jį įvykdė. Bet kai atėjo Klintonas, jis ėmė jį pažeidinėti. Ir jis nurodė priežastis. Jis aiškino, kad turėjo tai daryti dėl vidaus politikos priežasčių. Jis turėjo gauti lenkų balsų, etninių balsų. Taigi jis įsileido vadinamąsias Višegrado šalis į NATO. Rusija su tuo sutiko, jai tai nepatiko, bet sutiko".

"Antrasis Džordžas Bušas (George Bush), - teigė Chomsky, - tiesiog plačiai atvėrė duris. Tiesą sakant, net pakvietė Ukrainą prisijungti, nepaisydamas visų aukščiausiosios diplomatinės tarnybos atstovų prieštaravimų, išskyrus savo mažą kliką, Čenį (Cheney), Ramsfeldą (Rumsfeld) (be kita ko). Tačiau Prancūzija ir Vokietija tai vetavo".

Tačiau tai anaiptol nebuvo diskusijų pabaiga. Ukrainos narystė NATO tebebuvo darbotvarkėje dėl didelio Vašingtono spaudimo.

"Nuo 2014 m., po Maidano sukilimo, Jungtinės Valstijos pradėjo atvirai, o ne slapta siekti integruoti Ukrainą į NATO karinę vadovybę, siųsdamos sunkiąją ginkluotę ir prisijungdamos prie karinių pratybų, karinių mokymų, ir tai nebuvo paslaptis. Jos tuo gyrėsi", - sakė N. Chomsky.

Henry Kissinger, Noam Chomsky Find Rare Common Ground Over Ukraine War https://t.co/gh3dSbvCHg

— Michel Eléftériadès (@elefteriades) May 26, 2022

Įdomu tai, kad dabartinis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis (Volodymyr Zelensky) "buvo išrinktas remiantis taikos platforma, kad būtų įgyvendinta vadinamoji "Minsko 2" programa, t. y. tam tikra autonomija rytiniam regionui. Jis bandė tai įgyvendinti. Dešinieji milicininkai jį perspėjo, kad jei jis atkakliai sieks to, jie jį nužudys. Na, jis nesulaukė jokios paramos iš Jungtinių Valstijų. Jei Jungtinės Valstijos būtų jį parėmusios, jis būtų galėjęs tęsti, galbūt būtume viso to išvengę. Jungtinės Valstijos buvo įsipareigojusios integruoti Ukrainą į NATO".

Džo Baideno (Joe Biden) administracija tęsė NATO plėtros politiką. "Prieš pat invaziją, - sakė Chomsky, - Bidenas ... parengė bendrą pareiškimą, kuriame ragino plėsti šias integracijos pastangas. Tai dalis to, kas buvo vadinama "sustiprinta programa", vedančia į NATO misiją. Lapkritį ji buvo perkelta į chartiją, kurią pasirašė valstybės sekretorius".

Netrukus po karo "Jungtinių Valstijų departamentas pripažino, kad jokiose diskusijose su Rusija neatsižvelgė į Rusijos saugumo problemas. NATO klausimo jie nesvarstė. Na, visa tai yra provokacija. Ne pateisinimas, o provokacija, ir gana įdomu, kad amerikiečių diskurse beveik privaloma invaziją vadinti "neišprovokuota invazija į Ukrainą". Paieškokite to Google, rasite šimtus tūkstančių paspaudimų".

Chomsky tęsė: "Žinoma, ji buvo išprovokuota. Priešingu atveju jie nebūtų jos nuolat vadinę neišprovokuota invazija. Šiuo metu cenzūra Jungtinėse Valstijose pasiekė tokį lygį, kokio nebuvo per visą mano gyvenimą. Tokio lygio, kad jums neleidžiama skaityti Rusijos pozicijos. Pažodžiui. Amerikiečiams neleidžiama žinoti, ką sako rusai. Išskyrus pasirinktus dalykus. Taigi, jei Putinas sako kalbą rusams, kurioje išsako visokius nesąmoningus teiginius apie Petrą I ir t. t., tai matote pirmuosiuose puslapiuose. Jei rusai pateikia pasiūlymą derėtis, jo nerasite. Tai nutylima. Jums neleidžiama sužinoti, ką jie sako. Niekada nesu matęs tokio lygio cenzūros".

Šaltinis: Christian Science Monitor

Kalbėdamas apie savo požiūrį į galimus ateities scenarijus, M. Chomsky sakė, kad "karas baigsis arba diplomatijos keliu, arba ne. Tai tiesiog logiška. Na, o jei diplomatija turi prasmę, vadinasi, abi pusės gali ją toleruoti. Joms tai nepatinka, bet jos gali tai toleruoti. Jie negauna visko, ko nori, jie kažką gauna. Tai ir yra diplomatija. Jei atmetate diplomatiją, sakote: "Tegul karas tęsiasi su visais jo baisumais, su visu Ukrainos naikinimu, ir tegul jis tęsiasi tol, kol gausime tai, ko norime."

Sakydamas "mes", Chomsky turėjo omenyje Vašingtoną, kuris tiesiog nori "taip smarkiai pakenkti Rusijai, kad ji daugiau niekada nebegalėtų imtis tokių veiksmų. Na, ką tai reiškia? To neįmanoma pasiekti. Vadinasi, tai reiškia, tęskime karą tol, kol Ukraina bus nusiaubta. Tokia yra JAV politika." 

Dauguma to Vakarų auditorijai nėra akivaizdu vien dėl to, kad racionaliems balsams "neleidžiama kalbėti" ir kad "racionalumas neleidžiamas. Tai tokio lygio isterija, kokios niekada nemačiau net per Antrąjį pasaulinį karą, kurį esu pakankamai senas, kad gerai prisiminčiau".

Kol neleidžiama alternatyviai suprasti Ukrainą niokojančio karo, Vakarai ir toliau nesiūlo jokių rimtų atsakymų ar pasiekiamų tikslų, todėl Ukraina yra nuniokota, o pagrindinės problemos priežastys išlieka. "Tokia yra JAV politika", iš tiesų.

Autorius: Ramzy Baroud per Common Dreams,

P komentaras: užsienis rašo, bet Lietuva tikrina ir nusitikrina, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus.