Siūlomame JAV įstatyme teigiama, kad Tibeto statusas neišspręstas

JAV įstatymų leidėjai pristatė teisės aktą, kuriuo Tibeto teisinis statusas būtų vadinamas neišspręstu, o Vašingtonas atsiribotų nuo ankstesnių pareiškimų, kuriais ši teritorija buvo pripažinta Kinijos dalimi.

Jungtinėse Valstijose vis labiau nerimaujant dėl elgesio su mažumomis Kinijos Liaudies Respublikoje, siūlomame įstatyme būtų teigiama, kad "Tibeto ir KLR konfliktas neišspręstas" ir kad "Tibeto teisinis statusas turi būti nustatytas pagal tarptautinę teisę".

Įstatyme dėl Tibeto ir Kinijos konflikto sprendimo skatinimo taip pat teigiama, kad Tibeto žmonės "pagal tarptautinę teisę turi teisę į apsisprendimo teisę", ir raginama aktyviau kovoti su Pekino "dezinformacija apie Tibeto istoriją".

Įstatymui turi pritarti abeji parlamento rūmai, tačiau jį remia abi partijos. Trečiadienį jį pristatė Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto vyriausiasis respublikonas Maiklas Makolas (Michael McCaul) ir prezidento Džo Baideno Demokratų partijos atstovas Džimas Makgovernas (Jim McGovern), kuris yra vienas iš Kongreso vykdomosios komisijos dėl Kinijos, nagrinėjančios žmogaus teises, pirmininkų.

Įstatymu būtų pasipriešinta Pekino bandymams "perrašyti istoriją" ir "atmestas KKP melas, kad jos tironija Tibete yra istoriškai teisėta", - sakė J. McCaul, turėdamas omenyje Kinijos komunistų partiją.

Valstybės departamentas ir vienas po kito einantys JAV prezidentai ne kartą yra sakę, kad Tibetas yra Kinijos dalis, pataikaujanti Pekinui, ir nė viena JT valstybė narė nepripažįsta šios Himalajų teritorijos kaip nepriklausomos.

Pekinas 1950 m. pasiuntė į Tibetą karius, o po metų paskelbė apie jo "taikų išlaisvinimą". 1959 m. jis numalšino nepavykusį sukilimą, per kurį budistų regiono dvasinis lyderis Dalai Lama pabėgo į tremtį Indijoje.

Kinija daugelį metų siekė izoliuoti Dalai Lamą, sukūrusį pasaulinį judėjimą už Tibeto autonomiją ir didesnes laisves, ir 2010 m. nutraukė diplomatinius santykius su vienuolio, kuriam šį mėnesį sukako 87 metai, atstovais.

Dalai Lama sako, kad jis nesiekia Tibeto nepriklausomybės, bet kad tai buvo istorinis faktas.

Indija 2003 m. nedviprasmiškai pripažino Tibetą Kinijos dalimi. Didžioji Britanija laikėsi dviprasmiškesnės pozicijos - teigė, kad Kinija Tibetui turi "suzerenitetą" - iki 2008 m., kai pareiškė, kad Pekinas taip pat turi "suverenitetą".

Istorinės diskusijos ištakos - neįtikinama Simlos konvencija, dėl kurios 1913-14 m. šiaurės Indijoje derėjosi Tibeto atstovai iš Lasos, tuometinės Kinijos Respublikos ir Didžiosios Britanijos, tuo metu valdžiusios Pietų Aziją.

Vienas griežtai dešiniųjų pažiūrų kongresmenas 2020 m. pasiūlė Jungtinėms Valstijoms pripažinti Tibeto nepriklausomybę, tačiau ši priemonė nesulaukia didelio palaikymo.

AFP