Kas sukėlė senovės Majų žlugimą? Naujas tyrimas - tarsi įspėjimas

Tyrėjai, žvelgdami į 800 metų senumo istoriją, padarė išvadą, kad Majapaną - Jukatano pusiasalio Majų tautos kultūros ir politikos sostinę XIII-XIV mūsų eros amžiuje - galėjo sunaikinti sausra.

Pasak tyrėjų, sausra galėjo sukelti pilietinį konfliktą, o tai savo ruožtu lėmė politinį žlugimą.

Tuomet žmonės būtų pasitraukę į mažesnes ir saugesnes gyvenvietes.

Naujasis tyrimas ne tik suteikia mums naudingų žinių apie šios senovės tautos istoriją, bet ir įspėja, kad klimato pokyčiai gali greitai sukelti spaudimą net labiausiai įsitvirtinusioms ir klestinčioms civilizacijoms.

"Keli duomenų šaltiniai rodo, kad pilietinių konfliktų gerokai padaugėjo, o apibendrintas tiesinis modeliavimas susieja nesutarimus mieste su sausros sąlygomis 1400-1450 m. po Kristaus", - rašo tyrėjai savo paskelbtame straipsnyje.

"Teigiame, kad užsitęsusi sausra padidino varžovų grupuočių įtampą, tačiau vėlesnė adaptacija atskleidė regiono masto atsparumą, užtikrinusį, kad Majų politinės ir ekonominės struktūros išsilaikė iki pat kontakto su Europa XVI a. pradžioje."

Komanda jau turėjo daug istorinių duomenų, kurie apėmė gyventojų skaičiaus pokyčius, šiuolaikinę mitybą ir klimato sąlygas.

Šiuos įrašus papildė nauja žmonių palaikų analizė dėl trauminių sužalojimų požymių (nurodančių į konfliktą).

Atsirado ryšys tarp padidėjusio kritulių kiekio ir padidėjusio gyventojų skaičiaus vietovėje, o vėliau sumažėjusio kritulių kiekio ir suintensyvėjusio konflikto. Tyrėjai teigia, kad 1400-1450 m. po Kr. užsitęsusi sausra greičiausiai lėmė Mayapano apleidimą.

Tyrime teigiama, kad vandens trūkumas turėjo įtakos žemės ūkio praktikai ir prekybos keliams, todėl Mayapano gyventojai patyrė įtampą. Kadangi ėmė trūkti maisto ir padėtis tapo pavojingesnė, žmonės arba mirė, arba išsisklaidė.

Tyrėjai teigia, kad paskutinėje masinėje kapavietėje, iškastoje prieš apleidžiant miestą, daugelis palaikų tikriausiai priklausė kokomams (valstybės vadovams) - kruviną pabaigą lėmė konkuruojančios grupuotės ir socialiniai neramumai.

"Mūsų išvados patvirtina istoriją apie Majapano institucinį žlugimą 1441-1491 m. po Kr. dėl pilietinio konflikto, kurį lėmė politinė konkurencija ir ambicijos, įsirėžusios į Jukateko gyventojų, kurių liudijimai pateko į ankstyvojo kolonijinio laikotarpio rašytinę atmintį, socialinę atmintį", - rašo tyrėjai.

Akivaizdu, kad žmonių reakcija į aplinkos spaudimą, pavyzdžiui, sausrą, yra sudėtinga, skiriasi priklausomai nuo regiono ir epochos - yra labai daug veiksnių, kuriuos reikia įvertinti ir suderinti svarstant, kodėl istorinė populiacija elgėsi taip, kaip elgėsi.

Žmonių judėjimas į kitas Jukatano pusiasalio dalis, įskaitant klestinčius pakrantės miestus ir politiškai nepriklausomas gyvenvietes, padėjo Majų kultūrai klestėti ir po Majapano žlugimo - o prieš prasidedant ispanų valdymui buvo nedaug įrodymų, kad tarp šių regionų vyko kokie nors konfliktai.

Tai liudija apie "atsparią žmogaus ir aplinkos prisitaikymo sistemą", teigia tyrėjai, tačiau prisitaikymas gali padėti tik tiek. Tie patys regionai kartu su visu pasauliu vėl susiduria su klimato krize.

"Archeologiniai ir istoriniai įrašai puikiai tinka tirti praeities visuomeninį klimato krizių poveikį ilgalaikiams ciklams", - rašo tyrėjai.

"Majų regionas pasižymi archeologinių, istorinių ir klimato įrašų platumu ir gilumu, kurie yra būtini tiriant koreliaciją tarp socialinių pokyčių ir svyruojančių klimato sąlygų."

Tyrimas paskelbtas žurnale "Nature Communications".