Pasaulio bankas sukūrė 1 mlrd. dolerių fondą vakcinų pasams

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) ir pasaulio vyriausybėms įgyvendinant atnaujintos arba naujos pandemijos sutarties planus, kitos organizacijos plėtoja vakcinų pasų technologijas ir partnerystę.

Liepos mėnesį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurią sudaro daugelis pramoninių pasaulio valstybių, paskelbė, kad skatins suvienodinti įvairias šiuo metu pasaulyje naudojamas vakcinos pasų sistemas.

The Defender praneša: Pasak Niko Korbišlio (Nick Corbishley) iš "Naked Capitalism", liepą vykusiame susitikime, kurio tikslas buvo "sukurti daugiašalę sistemą pasauliniam vakcinų pasų režimui sukurti", dalyvavo 36 šalys ir tarptautinės organizacijos.

Šis susitikimas - tai pastangų, kuriomis PSO siekia suderinti pasaulinius vakcinų pasų režimus, tęsinys.

Vasario mėn. PSO pasirinko Vokietijos bendrovę T-Systems "pramonės partneriu, kuris sukurs vakcinacijos patvirtinimo paslaugą", kuri leistų "patikrinti vakcinacijos sertifikatus už nacionalinių sienų".

T-Systems, "Deutsche Telekom" padalinys, anksčiau prisidėjo prie vakcinų pasų sistemų sąveikos Europoje kūrimo.

Be to, liepos mėn. 21 Afrikos šalių vyriausybės "tyliai pritarė" vakcinos paso sistemai, kuri savo ruožtu taip pat būtų susieta su kitomis tokiomis sistemomis visame pasaulyje.

Liepos 8 d., kuri taip pat yra Afrikos integracijos diena, Afrikos Sąjunga ir Afrikos ligų kontrolės centrai pristatė skaitmeninį vakcinos pasą, galiojantį visoje Afrikos Sąjungoje, apibūdindami jį kaip "e. sveikatos pagrindą" Afrikos "naujajai sveikatos tvarkai".

Po to, kai 2021 m. buvo sukurta patikimų kelionių platforma, kurios dabar reikalauja kelios Afrikos šalys, įskaitant Etiopiją, Keniją, Togą ir Zimbabvę, ir oro vežėjai, tokie kaip "EgyptAir", "Ethiopian Airlines" ir "Kenya Airways", tiek atvykstamosioms, tiek išvykstamosioms kelionėms.

Be Afrikos, Indonezija, kuri šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja G20, vykdo "bandomuosius projektus", kurie užtikrintų įvairių šiuo metu pasaulyje naudojamų skaitmeninių skiepų pasų sistemų sąveiką. Projektą tikimasi užbaigti iki lapkričio mėn., t. y. iki G20 vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo.

Organizacija "Naked Capitalism" atkreipė dėmesį į Pietų Afrikos bendrovės "Cassava Fintech" vaidmenį kuriant sąveikų vakcinos pasą visai Afrikai.

Afrikos telekomunikacijų bendrovės "Econet" patronuojamoji įmonė "Cassava" iš pradžių sukūrė programėlę "Sasail", kurią bendrovė apibūdino kaip pirmąją Afrikoje "pasaulinę superprogramėlę", jungiančią "socialinius mokėjimus" su galimybe siųsti ir gauti pinigus bei apmokėti sąskaitas, bendrauti su kitais ir žaisti žaidimus.

Bendrovės "Cassava" ir "Econet" sudarė strateginę partnerystę su "Mastercard", "siekdamos skatinti skaitmeninę įtrauktį visoje Afrikoje ir bendradarbiauti įgyvendinant įvairias iniciatyvas, įskaitant "Africa CDC TravelPass" plėtrą".

Kaip anksčiau pranešė "The Defender", "Mastercard" remia vakcinos paso "Good Health Pass" iniciatyvą, kurią taip pat remia aljansas "ID2020" ir kuriai pritarė susidorojimo apimtas buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Tony Blairas.

Be to, "Mastercard" propaguoja technologiją, kuri gali būti įdiegta DO kortelėje - kredito ir (arba) debeto kortelėje, kuri leidžia stebėti "asmeninę anglies dioksido normą".

2016 m. įkurta organizacija ID2020 teigia remianti "etiškus, privatumą saugančius skaitmeninės tapatybės metodus". Tarp jos steigėjų partnerių yra "Microsoft", Rokfelerio fondas, "Accenture", GAVI-Vakcinų aljansas (pats yra pagrindinis PSO partneris), UNICEF, Bilo ir Melindos Geitsų fondas ir Pasaulio bankas.

Du didžiausi "Mastercard" akcininkai yra "Vanguard" ir "BlackRock", kuriems priklauso dideli akcijų paketai dešimtyse bendrovių, kurios rėmė skiepų pasų kūrimą arba įgyvendino skiepų įpareigojimus savo darbuotojams. Šios dvi investicinės įmonės taip pat turi didelius vakcinų gamintojų, įskaitant "Pfizer", "Moderna" ir "Johnson & Johnson", akcijų paketus.

Kompanija "Mastercard" skiria finansavimą Pasaulio banko programai "Tapatybė vystymuisi" (ID4D), kuri "daugiausia dėmesio skiria skaitmeninių tapatybės nustatymo sistemų skatinimui, siekiant pagerinti vystymosi rezultatus, kartu išlaikant pasitikėjimą ir privatumą". 

Niujorko teisės mokyklos Žmogaus teisių ir pasaulinio teisingumo centras neseniai apibūdino ID4D programą, kurioje pabrėžiamas jos suderinamumas su JT darnaus vystymosi tikslais (DVT), kaip programą, kuri gali atverti kelią į "skaitmeninį kelią į pragarą".

Centro teigimu, tai įvyktų teikiant pirmenybę "ekonominei tapatybei" ir naudojant infrastruktūrą, kuri "susijusi su rimtais ir didelio masto žmogaus teisių pažeidimais" keliose šalyse.

Be to, "Mastercard" aktyviai veikia Afrikoje, įgyvendindama bendrą iniciatyvą su kita fintech (finansinių technologijų) bendrove "Paycode", kuria siekiama "padidinti atokių Afrikos bendruomenių prieigą prie finansinių paslaugų ir vyriausybės pagalbos", pasitelkiant biometrinės tapatybės sistemą, kurioje yra 30 mln. asmenų duomenys.

Pasaulio bankas ir PSO skatina pasirengimą pandemijai ir skiepų pasus

Birželio pabaigoje Pasaulio bankas paskelbė apie fondo, kuris "finansuos investicijas į kovos su pandemijomis stiprinimą" ir "rems prevenciją, pasirengimą ir reagavimą... daugiausia dėmesio skirdamas mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims", sukūrimą.

Fondas buvo sukurtas vadovaujant JAV, Italijai ir dabartinei Didžiojo dvidešimtuko (G20) pirmininkei Indonezijai, "plačiai remiant G20 šalims", ir pradės veikti vėliau šiais metais.

Iš jo bus skirta daugiau kaip 1 mlrd. dolerių tokioms sritims kaip "ligų priežiūra" ir "parama kovojant su dabartinėmis ir būsimomis pandemijomis".

PSO taip pat yra šio projekto "suinteresuotoji šalis" ir, pasak PSO generalinio direktoriaus, teiks "techninę ekspertizę".

Susitarimas sudarytas po 2019 m. JT ir Pasaulio ekonomikos forumo strateginės partnerystės, kuria siekiama "paspartinti" JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą.

Nors susitarimas neseniai pasklido socialinėje žiniasklaidoje, apie jį buvo paskelbta 2019 m. birželio mėn. dar prieš KOVID-19 pandemiją. Jis apima šešias sritis, įskaitant "sveikatą" ir "skaitmeninį bendradarbiavimą".

Kalbant apie sveikatą, susitarime teigiama, kad juo bus "remiamos šalys [sic] siekiant geros sveikatos ir gerovės visiems, atsižvelgiant į Darbotvarkę iki 2030 m., daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms kylančioms pasaulinėms grėsmėms sveikatai, dėl kurių reikia glaudesnės daugiašalės partnerystės ir veiksmų".

Savo ruožtu susitarimu skatinamas "skaitmeninis bendradarbiavimas" esą "atitiks ketvirtosios pramonės revoliucijos poreikius ir kartu sieks pažangos pasaulinės analizės, dialogo ir skaitmeninio valdymo bei skaitmeninės įtraukties standartų srityje".

Šaltinis su nuorodomis: Planet-Today.com