Dengė Prancūzijoje: tropinės ligos Europoje dar ilgai nebus tokios retos

Dengės simptomai gali būti karščiavimas, galvos skausmas, sąnarių skausmas, pykinimas ir raudonas bėrimas. Kartais liga gali sukelti rimtesnes pasekmes ir net mirtį.

Kasmet Prancūzijoje užregistruojama keletas importuotų dengė atvejų, kai žmonės keliauja į šalį, kurioje dengė yra endeminė liga, ir parsiveža šią ligą su savimi. Jei tigrinis uodas (Aedes albopictus) įkanda užsikrėtusiam asmeniui, jis gali perduoti infekciją asmeniui, kuris nekeliavo į šalį, kurioje kyla pavojus. Tačiau infekcija neperduodama tarp žmonių.

Nuo 2010 m., kai Prancūzijoje pirmą kartą buvo nustatytas vietinis dengė perdavimas, kasmet užregistruojama apie 12 atvejų. Tačiau nuo 2022 m. liepos mėn. užregistruota beveik 40 vietinio dengės perdavimo atvejų. Prancūzijos sveikatos priežiūros institucijos įspėjo, kad tokių atvejų bus dar daugiau.

Vienas iš sunkumų, su kuriais susiduriama kovojant su dengė viruso plitimu, yra tai, kad jį platinantys uodai yra aktyvūs ir dieną, ir naktį. Priešingai, maliariją platinantys uodai dažniausiai yra aktyvūs naktį, todėl tinkleliai nuo uodų yra veiksmingas būdas sumažinti maliarijos riziką šalyse, kuriose ši liga yra endeminė. Tačiau ši kontrolės priemonė nebus tokia veiksminga kovojant su dengė.

Klimato kaita

Uodai platina daugelį infekcinių ligų, įskaitant maliariją, Vakarų Nilo virusą, geltonąją karštligę, onchocerkozę (upių aklumą), ziką ir čikunguniją. Šios ligos paplitusios tose vietovėse, kuriose gali gyventi uodai. Gyvenvietės dažnai yra tropinėje Afrikoje į pietus nuo Sacharos, Pietų Amerikoje arba Azijoje. Virusas perduodamas per uodų įkandimus, o ne nuo žmogaus žmogui.

Klimato kaita daro ir toliau darys didelį poveikį žmonių ir gyvūnų populiacijoms visame pasaulyje. Modeliuojant prognozuojama, kad temperatūros ir kritulių kiekio pokyčiai Afrikoje gali paskatinti naujų uodų veisimosi buveinių atsiradimą ir, pavyzdžiui, iki 2050 m. 25 proc. padidinti mirtingumą nuo geltonosios karštligės. Todėl aplinkos rizika yra viena iš pagrindinių PSO 2026 m. pasaulinės geltonosios karštligės epidemijų likvidavimo strategijos dalių. Iki 2030 m. Afrikoje gyventojų, kuriems gresia maliarijos pavojus, padaugės daugiau nei 80 milijonų, daugiausia dėl klimato kaitos.

Uodai negali nuskristi labai toli, jų atstumas gali būti nuo kelių metrų iki kelių dešimčių kilometrų. Įvežtiniai maliarijos ar dengė atvejai jau yra dažni tarp grįžtančių keliautojų, tačiau vietinė grėsmė kitiems gyventojams paprastai nekyla. Nepaisant to, kylančios uodų platinamų ligų grėsmės neapsiriboja vien tropiniais kraštais. Pavyzdžiui, šiais metais Europoje užregistruota daugiau kaip 570 Vakarų Nilo viruso atvejų. Daugiausia jų užregistruota Veneto regione, šiaurės Italijoje.

Panašu, kad Veneto žemumos tampa idealia buveine Culex uodams, kurie gali būti Vakarų Nilo viruso nešiotojai ir platintojai. Dėl globalizacijos ir klimato kaitos senosios ligos atsinaujina naujose vietose. Sveikatos priežiūros institucijos į šias grėsmes žiūri rimtai. Jungtinės Karalystės sveikatos saugos agentūra yra parengusi nacionalinį nenumatytų atvejų planą dėl invazinių uodų.

Atlikdami lauko darbus entomologai lankosi tokiose vietose kaip Temzės žiočių pelkės Kente. Ten jie gaudo uodus ir erkes ir gabena juos į laboratoriją tyrimams atlikti. Šis metodas gali padėti nustatyti, ar vietinės vabzdžių populiacijos perneša ką nors naujo, pavyzdžiui, maliariją ar dengė, dar nepradėjus joms plisti.

Vakcinos

Ilgainiui Europoje gali tekti dažniau naudoti visuomenės sveikatos kontrolės priemones, pavyzdžiui, tinklelius nuo uodų arba purškalus nuo vabzdžių. Vakcinų kūrimas taip pat bus labai svarbus kaip prevencinė priemonė. Nuo geltonosios karštligės jau galima apsisaugoti skiepais, o kai kuriose į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse naudojami licencijuoti skiepai nuo maliarijos.

Atsiranda kandidatų į vakciną nuo dengė, viena iš jų yra licencijuota JAV. Tačiau jį rekomenduojama naudoti tik tiems žmonėms, kurie jau sirgo dengė. Tai riboja galimybę plačiai platinti vakciną.

Jau dabar daugybei žmonių gresia uodų platinamų ligų pavojus, o dėl pasaulinės nelygybės skurdesnės šalys yra labiausiai pažeidžiamos klimato kaitos. Pasaulis turi rimtai vertinti naujų ligų, tokių kaip Zika, ir apleistų ligų, tokių kaip dengė ir onchocerkozė, grėsmę. Ateinančiais metais ir dešimtmečiais gyventojų, kuriems gresia pavojus, tik daugės.

P komentaras: užsienis rašo, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Patiko pasidalinkite.