Kodėl mitybos grandinei kyla pavojus?

Beveik kiekvienas organizmas Žemėje yra maistas kitam - toks yra šios planetos gyvenimo būdas. Augalai fotosintezės metu saulės energiją paverčia maistu ir yra pagrindinis žolėdžių maistas, kuriuo minta mėsėdžiai. Ši mitybos grandinė yra visų ekosistemų pagrindas, tačiau jei išnyks bent viena jos grandis, ateitis atrodys niūri. Pavyzdžiui, sumažėjus bičių skaičiui ir galiausiai joms išnykus, žūtų mažiausiai 35 proc. pasaulio apdulkintojų. Be to, per pastaruosius 50 metų nuo Žemės paviršiaus išnyko apie 60 proc. gyvūnų populiacijų, ir padėtis kasmet blogėja. Sparti klimato kaita ir šeštasis masinis išnykimas kelia grėsmę sausumos žinduolių mitybos grandinei. Tai nurodoma ir naujame žurnale "Science" paskelbtame tyrime. Straipsnio autoriai taip pat atkreipia dėmesį į didelę ekosistemų degradaciją, kuri yra daug didesnė, nei buvo galima tikėtis.

Sausumos ekosistemų būklė

Mitybos grandinė - tai grandis, jungianti plėšrūnus ir jų grobį bei reguliuojanti populiacijas - kuo sudėtingesnė mitybos grandinė, tuo daugiau grandžių joje yra. Sparčiai blogėjant aplinkos būklei, vis daugiau gyvūnų ir augalų atsiduria ties išnykimo riba. Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) atliktame tyrime nustatyta, kad per pastaruosius 100 metų išnyko daugiau kaip 400 stuburinių gyvūnų rūšių.

IUCN prognozė dar blogesnė - per ateinančius 20 metų nuo Žemės paviršiaus išnyks mažiausiai 500 rūšių. Taip pat stulbinantis yra ir išnykimo greitis: anksčiau tam prireikdavo mažiausiai 10 000 metų, o šiandien - vos vieno gyvenimo. Be to, šiuo metu stebime pirmąjį masinį išnykimą per pastaruosius 65 milijonus metų. Daugybė mokslinių tyrimų taip pat rodo, kad laukinė gamta neišvengiamai išnyks.

Visi šioje planetoje valgo vieni kitus 

Dėl sparčios klimato kaitos jau kilo precedento neturintys gaisrai, potvyniai ir dideli karščiai. Anksčiau paskelbtos prognozės rodo, kad iki 2050 m. trečdalis sausumos bus po vandeniu, o iki 2070 m. karštis šiuolaikinius megapolius pavers akmeninėmis dykumomis. Kaip rodo nauja analizė, dėl mažėjančių gyvūnų populiacijų maisto grandinė suiro.

Maisto grandinės žlugimas

Norėdami įvertinti mitybos grandinės būklę, mokslininkai nusprendė stebėti mitybos grandinės pokyčius per pastaruosius 130 000 metų. Nors fosilijos daug pasako apie tuometines rūšis, kompiuterinis modeliavimas leidžia susidaryti išsamų vaizdą, kaip rūšys sąveikavo tarpusavyje. Darbe buvo naudojami plėšrūnų ir jų grobio elgesio stebėjimai, kad neuroninis tinklas būtų apmokytas prognozuoti tikimybę, jog viena rūšis medžioja kitą.

Kai iš ekosistemos išnyksta gyvūnas, jo išnykimas paveikia maisto grandinės grandis, kurios jungia visas ekosistemos rūšis", - rašoma tyrimo pranešime spaudai.

Maisto grandinė sudaryta taip, kad išnykus jos grandims, grandinė gali suirti.

Kai neuroninis tinklas išskyrė įvairių rūšių maisto įpročius (90 % tikslumu), mokslininkai sudarė duomenų žemėlapį ir padarė išvadą, kad dėl mažėjančių gyvūnų populiacijų gali žlugti pasaulinė mitybos grandinė. Rūšys nyksta pasirinktinai. Laimei, naujas tyrimas rodo, kad nykstančių rūšių populiacijas vis dar įmanoma atkurti.

Tikroji Žeme - Pateikiami naujausi oru vaizdo įrašai iš viso pasaulio. Žiūrėkite, stebėkite orus, klimatą, stichines nelaimes, prenumeruokite Paranormal LT Youtube kanalą:

Nors mašininio mokymosi metodų naudojimas sudėtingoms mitybos tinklo struktūroms tirti ir modeliuoti nėra naujiena, šiuo metu tai nėra visuotinai pripažinta technologija. Vis dėlto mokslininkai mano, kad pastangos rekonstruoti plėšrūnų populiacijas ir jų grobį gali būti sėkmingos.

Žmonija iškėlė grėsmę išnykti mažiausiai milijonui rūšių

Daugelis nykstančių rūšių yra labai svarbios atkuriant sudėtingą ir didelę mitybos grandinę, o kompiuterinio modeliavimo dėka mokslininkai tiksliai žino, kokie veiksmai padės išlaikyti pusiausvyrą ir išsaugoti biologinę įvairovę. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka laukinės gamtos buveinių atkūrimas. Vienintelis dalykas, kurio negalima padaryti, tai kovoti su klimato kaita.

Klimatas ir laukinės gamtos nykimas

Klimato kaita kelia didelę grėsmę mūsų planetos ateičiai, o žmonija šią situaciją dar labiau apsunkina. Vis dažnesnės klimato katastrofos, karai ir pandemijos kelia grėsmę apsirūpinimo maistu saugumui, o badaujančių žmonių skaičius pasaulyje artimiausiu metu išaugs dešimtimis milijonų.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKG) duomenimis, neigiamas poveikis maisto gamybai ir kokybei jau jaučiamas.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKG) ekspertai nustatė, kad dėl visuotinio atšilimo maisto pramonės produktyvumas sumažėjo 21 %; aukšta temperatūra ir gausūs lietūs kenkia dirvožemio būklei; dėl padidėjusio anglies dioksido kiekio mažėja pasėlių maistinė vertė.

Jūrų gyvybės nykimas dėl taršos ir klimato kaitos

Taigi, jei per artimiausius 30 metų nebus imtasi tinkamų priemonių pasaulio ekosistemoms atkurti, netrukus gali išnykti visa gyvybė mūsų planetoje. TKKK prognozuoja, kad iki 2100 m. kai kurių maisto produktų sumažės 21 proc. Daugiau kaip 80 % pasaulyje suvartojamų kalorijų gaunama tik iš 10 kultūrų.

Didelė problema yra ir jūros gyvybės nykimas (dėl klimato kaitos ir taršos). Mažindami poveikį ekosistemoms galime laimėti laiko daugeliui organizmų prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Galiausiai, kylanti pasaulinė temperatūra veikia visas maisto grandinės grandis ir tik dirbdami kartu galime išsaugoti biologinę įvairovę ir žmonijos civilizaciją.