Meteoritų tyrimas rodo, kad Žemės sudėtį pakeitė susidūrimų erozija

Klermono-Overnio ir Bairoito universitetų mokslininkų grupė rado įrodymų, kad ankstyvuoju Žemės gyvavimo laikotarpiu jos sudėtis pakito dėl susidūrimų sukeltos erozijos. Žurnale "Science" paskelbtame straipsnyje komanda aprašo savo atliktą samario ir neodimio kiekio meteorituose tyrimą ir analizuoja procesus, lėmusius dabartinę Žemės sudėtį.

Ankstesniuose tyrimuose buvo teigiama, kad planetos susidaro dėl medžiagos susidūrimų akreciniuose diskuose. Ankstesni tyrimai parodė, kad Žemės branduolį sudaro geležis ir nikelis, kuriuos supa geležies silikato sluoksnis, sumaišytas su magniu. Viršutinis sluoksnis apibūdinamas kaip silikato sluoksnis. Medžiagos tankis nuo branduolio link plutos mažėja, todėl ji tampa pažeidžiamesnė susidūrimams.

Mokslininkai taip pat anksčiau nustatė, kodėl Žemės plutoje yra sunkesnių mineralų. Mokslininkai teigia, kad jie buvo iškelti dėl nesuderinamumo su kitomis medžiagomis. Deja, šios teorijos nepaaiškina, kodėl Žemės plutoje yra daugiau mineralų, pavyzdžiui, neodimio, nei turėtų būti, remiantis branduolio sudėties matavimais.

Šiai anomalijai paaiškinti buvo sukurtos trys pagrindinės teorijos. Pirmoji teorija teigia, kad tai yra iliuzija ir kad iš tikrųjų branduolyje yra daugiau, nei galima išmatuoti. Antroji teorija teigia, kad taip yra dėl to, kad akrecinio disko medžiaga buvo skirtingos sudėties. Trečiasis variantas rodo, kad sunkesnės medžiagos buvo stumiamos aukštyn ir kaupėsi Žemės plutoje, o per naujus susidūrimus dalis jų buvo išmesta į kosmosą.

Šiame naujame darbe mokslininkai rado įrodymų, patvirtinančių trečiąją teoriją. Jie išmatavo neodimio kiekį meteorituose, o tai leidžia manyti, kad jų sudėtis panaši į Žemės statybinių elementų. Mokslininkai padarė išvadą, kad dėl susidūrimų galėjo būti pašalinta iki 20 % išorinių Žemės sluoksnių, o tai galėtų paaiškinti sunkesnių mineralų, tokių kaip neodimis, ir lengvesnių mineralų, tokių kaip samaris, santykį Žemės plutoje.