Australai Lordo Hau saloje iš naujo atrado išnykusiu laikytą tarakoną

Lordo Howe saloje biologai aptiko endeminį tarakoną Panesthia lata, kuris čia nebuvo pastebėtas nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio. Manoma, kad vabzdžiai saloje išnyko dėl įvežtų žiurkių ir pelių ir išgyveno tik mažose salelėse prie kranto. Tačiau paaiškėjo, kad tarakonai sugebėjo išgyventi sunkiai prieinamoje vietovėje į šiaurę nuo Lordo Hau (Lord Howe), rašoma Sidnėjaus universiteto pranešime spaudai.

Lordo Howe salos, esančios už šešių šimtų kilometrų į rytus nuo Australijos, gyvūnijai ir augalijai didelę žalą padarė invazinės rūšys. Juodosios žiurkės (Rattus rattus) ir naminės pelės (Mus musculus), kurias žmonės įveisė XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, visiškai sunaikino penkias endemines sausumos paukščių rūšis ir porūšius, trylika bestuburių ir dvi augalų rūšis. Graužikai taip pat kenkia vietos jūros paukščių kolonijoms ir yra rimtas žemės ūkio kenkėjas.

Lordo Hau sala (Lord Howe Island)

Prieš trejus metus Australijos vyriausybė išvalė Lord Howe nuo invazinių graužikų, išnaikindama apie 350 000 žiurkių ir pelių spąstais ir nuodingais jaukais. Todėl vietinių augalų ir gyvūnų - nuo paukščių iki vabzdžių - populiacijos ėmė sparčiai augti. Dabar gamtosaugininkai planuoja pradėti atkurti rūšis, kurios išnyko pačioje Lord Howe saloje, bet sugebėjo išgyventi aplink esančiose mažesnėse salose, į kurias graužikai nepateko.

Vienas iš kandidatų sugrįžti yra endeminis tarakonas Panesthia lata. Šių 20-40 milimetrų ilgio besparnių vabzdžių Lord Howe vietovėje nebuvo pastebėta nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio, todėl buvo manoma, kad visą vietinę populiaciją suėdė žiurkės ir pelės. Tarakonai išliko tik Balso piramidės ir kelių kitų salelių vulkaninėse uolose (čia yra populiacijų, genetiškai besiskiriančių nuo Lordo Howe salos populiacijos). Kadangi P. lata vaidina svarbų vaidmenį mitybos grandinėje, skaidydami negyvą augaliją ir tapdami maistu didesniems gyvūnams, jų sugrįžimas į Lord Howe būtų naudingas vietos ekosistemoms.

Tačiau retųjų tarakonų į Lordą Howe vis dėlto gali būti nebūtina vėl įveisti. Šių metų liepą Sidnėjaus universiteto biologų komanda nustatė, kad šie vabzdžiai išgyveno sunkiai pasiekiamoje Šiaurės įlankos vietovėje šiaurinėje salos dalyje. Šį atradimą padarė biologijos studentas Maksimas Adamsas. Tyrinėdamas dirvožemį prie banjano šaknų, jis pakėlė akmenį ir netikėtai po juo rado keletą gyvų P. lata egzempliorių. Bandymai rasti tarakonų po kitais banjanais buvo nesėkmingi.

Artimiausiu metu biologai planuoja išsamiau ištirti iš naujo atrastą tarakonų populiaciją iš Lord Howe, kad sužinotų daugiau apie jų ekologines preferencijas ir elgseną. Tai padės suprasti, kaip jiems pavyko išvengti išnykimo dėl invazinių graužikų. Mokslininkams galbūt net pavyks atkurti šios rūšies populiaciją, kad ji vėl gyventų visos salos miškuose.

Įdomu tai, kad tai ne pirmas endeminis Lord Howe vabzdys, kuris buvo laikomas išnykusiu, bet vėliau vėl atrastas. Pavyzdžiui, 2001 m. Balso piramidės saloje, į kurią žiurkės ir pelės nebuvo patekusios, mokslininkai aptiko didžiuosius endeminius klajoklius Dryococelus australis, kurie, kaip buvo manoma, išnyko dar 1918 m. Dabar jie auginami nelaisvėje ir palaipsniui grąžinami į Lord Howe.

P komentaras: užsienis rašo, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Patiko pasidalinkite.