Rasti vyrą lengva. Tačiau, daug sunkiau jo atsikratyti

Svarbu ne tik atkreipti dėmesį į tai, koks vyras būtų vyras. Bet ir tai, koks buvęs vyras jis gali pasirodyti...

Svarbu ne tik atkreipti dėmesį į tai, koks vyras bus vyras. Bet taip pat ir į tai, koks buvęs vyras jis gali pasirodyti...

Naktį Liudą pažadino keistas šnarėjimas, tarsi spynoje suktųsi raktas. Atrodo, pagalvojo moteris ir apsivertė ant kito šono. Ir veltui. Ji pabudo išgirdusi garsą, kad kažkas lipa ant jos lovos.

Minkšta ir plastiška gyvenime Liuda, išsigandusi, sureagavo akimirksniu. Griebė pirmą po ranka pasitaikiusį daiktą - o tai buvo lempa su sunkiu marmuriniu pagrindu, kolegų padovanota 35-mečio proga, ir ėmė iš visų jėgų daužyti užpuoliką. Užpuolikas buvo skolingas.

- Tu išėjai iš proto! Aš norėjau gero, o tu mušiesi! - piktai tarė užpuolikas, kurio balse Liuda lengvai galėjo atpažinti savo buvusį vyrą.

- Tu nori pasakyti gerai?! - nustebusi paklausė moteris, nes dabar ji visiškai nieko nesuprato. - Vasia, mes seniai išsiskyrę. Suprantu, kad turite raktą tam atvejui, jei kas nutiktų jūsų sūnui, gerai, kad jis dabar pas močiutę. Bet kodėl taip naktį, tamsoje, įsilaužėte į butą ir bandėte... Nenoriu net galvoti, ką...

- Tai aš vienoje interneto svetainėje perskaičiau, kaip atkurti santuokinius ryšius! - Vasia prisipažino be užuolankų. - Pirmiausia, sako, reikia susikurti gyvenimą lovoje. Taigi nusprendžiau ją sutvarkyti, kol tu miegi.

- Kodėl būtent tada, kai aš miegu?

- Nes kai tu miegi, tavęs nėra! - Vasia nuoširdžiai prisipažino.

Gerai, kad mes išsiskyrę, pagalvojo Liuda. Jis toks pat keistuolis, koks visada buvo.

***

- Mama, kas vyksta tarp tavęs ir tėčio, nesuprantu. Mano mokslams gresia pavojus... - atsargiai paklausė draugės devyniolikmetė dukra.

- Ką?

- Na, tėtis sako, kad nemokės už mano mokslą, jei tu neatsisakysi ir nesutiksi vėl gyventi su juo. Jei to nepadarysi, jis sako, kad išdavikas turi kentėti. Nežinau, kokia musė jį kandžioja.

- Aš žinau, kokia musė... - liūdnai tarė Irina. Ir nieko nepaaiškinusi nustebusiai dukrai paskambino savo buvusiam vaikinui.

- Tolia, kas tai per naujiena? Mes susitarėme, tau atiteks automobilis, o tu spręsk mokymosi problemą. Tu turi automobilį, kas čia blogo?

- Tu mane išdavei! - Tragišku balsu tarė Tolja. Ir vienintelis tavo pažeidžiamumas yra tavo dukra. Tad tegul ji kenčia, jei mano moteris susirado kitą. Aš viską perdaviau, kad tu žinotum.

- Tolia, kodėl išdavyste vadini tai, kad sukūrei antrą šeimą ir ilgus metus mane apgaudinėjai? Kai viskas buvo visiškai priešingai?! Ale, mes išsiskyrėme! Kodėl manai, kad gali perimti mano gyvenimą!

- Nes aš esu vyras. Man leidžiama! - Tolia pareiškė su savigarbos jausmu. Jo požiūriu, viskas buvo teisinga. Jo moteris buvo įskaudinta, o jis ją auklėjo. Kaip į visa tai žiūri naujoji Tolios žmona, deja, nežinia.

***

Olia man pristatė kaip puikią kirpėją, kuriai turi rezervuoti už savaites, jei ne mėnesius, nes už tokią kainą tokių kirpėjų nebūna. Tai, beje, pasirodė esanti tiesa. Olya turėjo auksines rankas ir man buvo neaišku, ką ji daro įprastoje vidutinėje kirpykloje. Dabar ant vieno dažymo galima uždirbti tokius didžiulius pinigus... Nusprendžiau apie tai paklausti meistro.

- Jei tik tai būtų taip paprasta! - liūdnai tarė Olia, žvelgdama į laikrodį. Vis dėlto ilgai pasėdėsi su dažais, netrukus pati įsitikinsi. Abejojau, bet tryniau rankas, laukdamas įdomaus pasakojimo. Laikrodžio rodyklės rodė 14.30, kai kažkas trinktelėjo į salono langą. Ten, gatvėje, stovėjo benamis, purvinas ir susigūžęs. Olia greitai iššoko iš salono, griebė penkių šimtų dolerių banknotą, įkišo jį klajokliui ir grįžusi kruopščiai nusiplovė rankas su muilu ir vandeniu.

- Kas tai buvo? - stebėjausi, vis dar nesuprasdamas, ką reiškia pusiau suirusios stichijos išvaizda.

- Tai mano buvęs vyras ir mano vaikų tėvas! - pasakė Olia. - Ir aš nieko negaliu su juo padaryti. Jis jau daugelį metų mane sekioja. Negaliu dirbti aukštos klasės salonuose, jis gąsdina klientus...

- Kas bus, jei neduosi jam pinigų? - su viltimi paklausiau.

- Kas nutiks? Jis šauks pro mano langus, kad esu paleistuvė, kol mane išveš. Koks darbdavys tai toleruotų?

Kitą kartą norėjau paklausti Olios apie savo buvusį vaikiną, bet ji salone nebedirbo.

***

Iš šių istorijų negalima daryti jokių išvadų, išskyrus tai, kad svarbu ne tik atkreipti dėmesį į tai, koks vyras bus vyras. Bet ir tai, koks buvęs vyras jis gali tapti. Kartais tai netgi svarbiau.