Aksumo stelos - senovės mįslės

Aksumas – tai miestas Etiopijos šiaurėje, pavadintas Aksumo karalystės vardu. Tai buvo žinoma jūrų ir prekybos valstybė, garsėjusi šiame regione maždaug nuo 400 metų pr.m.e iki mūsų eros X amžiaus. Viduramžių šaltiniai kartais pavaidindavo šią karalystę „Etiopija“.

Garsiausi Aksumo paminklai yra stelos. Kam jos buvo pagamintos, neaišku iki šiol...

Anot kai kurių šaltinių, Aksume ir jo apylinkėse yra daugiau kaip šimtas septyniasdešimt tokių stelų. Iš bendros masės vietinių, blogai apdirbtų, palyginti nedidelių akmenų išsiskiria tik keli masyvūs monolitai.

Įspūdingiausios stelos yra pačiame mieste. Nors ir čia daugiausia yra beveik neapdirbtų, kartais gana kuklių dydžių monolitų. Bet yra ir gana įspūdingų egzempliorių.

Stebina sudužusi stela, kurios svoris gali būti 500 tonų. Šios stelos postamentas kažkur dingo be pėdsakų... Bendras jos ilgis buvo 33,5 m. Tačiau pati “garsiausia” stela - iki mūsų dienų išlikęs 24 metrų obeliskas, sveriantis 180 tonų. 1937 metais, kai Etiopiją užgrobė fašistinė Italija, 24 metrų Aksumo obeliską italų kareiviai supjaustė į tris dalis ir išvežė į Romą.

Nepaisant JTO rekomendacijų (1947 m.), Italija nesutiko grąžinti obelisko. Tai sukėlė ilgalaikį diplomatinį ginčą. Etiopija laiko obeliską nacionaliniu turtu. 2005 m. balandžio mėn. Italija sugražino obeliską į Aksumą ir apmokėjo pervežimo išlaidas (4 mln. dolerių). UNESCO ėmėsi tvarkyti stelą. 2008 metų birželį buvo pastatyta apatinė obelisko dalis, o liepą buvo baigti montuoti trys stelos fragmentai...

Obeliskas buvo pastatytas ant kalvos, kurią senovės statytojai pavertė trijų aukštų platforma, sudėta iš masyvių plokščių. Netoliese dar yra “mažesnė jo kopija”, kurios aukštis 21 m., o svoris maždaug 120 tonų.

Pastatyti stelą, net ir dalimis, prireikė pačios galingiausios šiuolaikinės statybinės įrangos.

Obeliskai sukurti iš vientisų melsvo bazalto luitų. Tai viena iš tvirčiausių kalnų uolienų. Be to, tokį bazaltą į Aksumą reikėjo gabenti specialiai, nes artimiausios šios uolienos kasyklos yra už kelių kilometrų nuo miesto. Oficialiai stelos priskiriamos pirmiesiems mūsų eros amžiams. Tačiau pačiame Aksume sklando legenda, kad stelas pastatė milžinai ciklopai, kurie mokėjo lydyti akmenis. Jie pilstė lydytus akmenis į ilgas medines formas. Kai akmenys atvėsdavo, tašė juos, poliravo ir tada paversdavo gigantiškomis stelomis. Pati didžiausia paslaptis kol kas lieka tai, kam ir kaip buvo gabenami tokie milžiniški svoriai.

Anot vietinių padavimų, būtent į Aksumą sugrįžo Šebos karalienė po kelionės pas karalių Saliamoną. Istorikai iki šiol ginčijasi, ar ši karalienė gyveno iš tikrųjų. Tačiau vietiniai gidai su pasididžiavimu rodo turistams “Šebos karalienės baseiną” - gilų ir didelį vandens telkinį, išpjautą tvirtose kalnų uolienose.

Aksumas garsus dar ir tuo, kad tai paskutinė vieta, kuri minima, kalbant apie Sandoros skrynią. Yra manančių, kad Skrynia ir dabar yra ten.

Plačiajai auditorijai praktiškai nežinomi kiti Aksumo statiniai ir artefaktai, tarp kurių kartais pasitaiko ir tokių, kurie kelia asociacijas su nuostabiais ne tik kitų šalių, bet ir kitų kontinentų, objektais.

Šalia sudaužytos stelos yra pusiau požeminis statinys, kuris visiškai nesiderina savo mūru iš smulkios skaldos su pačia stela. Net po kelias tonas sveriantys perdangų blokai atrodo liūdnai, palyginus su stela. Kitas požeminis statinys, paprastai vadinamas “kapviete”, yra truputį atokiau. Jis pastatytas gerokai kokybiškiau iš gana gerai apdirbtų blokų.

Į akis krinta panaudota technologija blokus sutvirtinti metalinėmis sąvaržomis. O sąvaržų forma būdinga ne tik daugiau ar mažiau artimam Egiptui (ten ta technologija taip pat sutinkama, bet įdubimai turi kitokią formą), bet ir Tihuanakui Bolivijoje!

Gerokai įspūdingesni yra statinio griuvėsiai, esantys taip pat netoli sudaužytos stelos, tik iš kitos pusės. Statinio sienos praktiškai sugriautos, tačiau galima įžiūrėti, kad anksčiau jos sudarė savotišką statinį iš stačiakampių blokų ir buvo perdengtos vientisa plokšte.

Archeologai šią konstrukciją pavadino “šventykla”. Bet kam ir kodėl prisireikė šventyklos su monolitiniu stogu, kurio plotas - maždaug 100 kvadratinių metrų (16m x 6m), o svoris - kone 300 tonų!? Iš kur ir kaip buvo atgabentas tas monolitas?!