Ateivių “umitų laiškai”. KGB eksperimentas ar šokiruojanti tiesa?

Kažkada Europą buvo užplūdęs didžiulis informacijos iš neva Umo planetos gyventojų srautas, o pabėgę iš Sovietų Sąjungos tvirtino, kad KGB net sugebėjo sugauti ir ištirti vieną tokį ateivį.

Ši istorija prasidėjo 1966 metais, kaip ir priklauso, nuo tikros velniavos. Nuobodžiaujantys Madrido universiteto studentai suorganizavo ezoterinį būrelį, rengdavo spiritizmo seansus ir bendravo su dvasiomis. Katalikiškoje Ispanijoje tai buvo gana keistas užsiėmimas.

Kartą kažkam iš jų į galvą šovė “puiki” mintis - pabandyti pakviesti pokalbiui ne seniai mirusių protėvių dvasias ar demonus, o ateivius. Jaunieji mokslininkai buvo apstulbę, kai į kvietimą atsiliepė kažkokie “Umo planetos gyventojai” iš Mergelės žvaigždyno. Ir ne šiaip atsiliepė, o pradėjo aktyviai bendrauti su studentais, pasakodami jiems apie savo planetą. Pripasakojo tiek, kad studentas Fernandas Sesma net išleido šia tema brošiūrą.

Jei jis būtų gyvenęs viduramžiais, ko gero, būtų sudegintas ant laužo už bendravimą su nelabaisiais. Tačiau, kaip sakoma, grūdas krito į patręštą dirvą. Žiniasklaidoje pradėjo atsirasti pranešimų apie skraidančias lėkštes, ir knygelė tapo labai populiari. Sesma jau tikėjosi gerokai praturtėsiąs, bet kartą jo bute naktį suskambo telefonas...

Kontaktas užmegztas

Nuotrauka  © Wikipedia

Duslus balsas telefono ragelyje pasakė studentui, kad su juo kalba Umo planetos gyventojas, kad ateiviai tyrinėja Žemę jau 70 metų ir kad paskutinis rezidentų desantas atvyko į Žemę 1956 metais. Alpėse (kalnų rajone, priklausančiame Prancūzijai) iš kosminės “lėkštės” išlipo šeši umitų civilizacijos agentai: dvi moterys ir keturi vyrai. Jų užduotis buvo ne tik ištirti planetos florą ir fauną, bet ir ištyrinėti žmonių kultūrą.

Anot umito, žmogiškų santykių, tautybių ir kultūrų įvairovė taip suglumino ateivius, kad jie nusprendė kol kas atidėti oficialius kontaktus su žemiečiais, norėdami geriau pažinti juos. Sesmos pašnekovas buvo pasipiktinęs daugybe netikslumų brošiūroje ir pareikalavo, kad žemietis ištaisytų klaidas.

Ryte Sesma palaikė naktinį pokalbį kažkokiu pokštu, bet buvo labai nustebęs, kai po kelių dieną paštu gavo visą krūvą dokumentų, aprašančių gyvenimą Umo planetoje. Kiekvienas lapas buvo pažymėtas specialia emblema. Dokumentai pasakojo, kad Umo planeta sukasi aplink Jumos žvaigždę. Buvo pateiktos jos koordinatės. Plačiai aprašyta umitų civilizacija ir kultūra. Jų visuomenės struktūra priminė nugalėjusio komunizmo erą.

Kiekvienas Umo gyventojas buvo vienas milžiniškų smegenų neuronas, šias smegenis jungė “bendra dvasia”. Umitai buvo labai panašūs į žemiečius, šviesiaplaukiai, šviesiaakiai, vidutinis ūgis siekė du metrus.

Umo civilizacijoje labai svarbūs buvo kvapai, umitai turėjo savotišką supratimą apie Dievą, kuris priminė Kanto idėjas. Dokumentuose buvo ir eschatologinių pamąstymų apie pasaulio pabaigą. Umo planetoje niekada nebuvo menų, užtat umitai buvo geri inžinieriai. Visus svarbius sprendimus jie priimdavo kartu per kažką panašaus į internetą.

Žmonės juodais darbužiais

Nuotrauka © Getty Images

Nuo to karto Sesma reguliariai gaudavo umitų laiškus - kas antrą mėnesio antradienį. Laiškai ateidavo iš viso pasaulio: iš Amerikos, Australijos, Afrikos ir net iš už “geležinės uždangos” (iš Rytų Europos ir Sovietų Sąjungos). Po metų, 1967 metais, buvo pradėta informaciją diktuoti telefonu, o vasaros pradžioje Sesmai buvo pranešta, kad ispanams reikia laukti svečių: 1967 metų liepos 1 dieną Madrido priemiestyje nusileis ateivių laivas.

Susijaudinęs Sesma pranešė apie tai vietos policijai, bet ten iš jo tik pasijuokė. Bet liepos 1 d. į Madrido policiją ir vietinius laikraščius ėmė plūsti vietinių gyventojų pranešimai. Danguje virš Madrido žmonės matė NSO, o paskelbto būsimo ateivių nusileidimo vietoje rado kelis keistus cilindrus ir dešimtis polivinilo juostelių su užrašu “Ummo” lotyniškomis raidėmis.

Galiausiai ateiviais susidomėjo žurnalistai. Jie išsiaiškino, kad vien Madride 6 žmonės gavo umitų laiškus. Kontaktuotojų buvo ne tik Ispanijoje, bet ir Prancūzijoje, kitose Europos šalyse. Kai kurie gaudavo laiškus nuo 1962 metų. Akivaizdu, umitų laiškai ir informacija turėjo duoti žmonėms galimybę priprasti prie būsimos ateivių intervencijos.

Nuotrauka © Wikipedia

Žmonės Ispanijos Burneto miestelyje net prisiminė matę keistus, labai aukštus šviesiaplaukius žmones juodais kostiumais. Tie žmonės laikėsi nuošaliai, bet paskui kažkur dingo. Jiems pasirodžius, dingo visas autobusas su turistais. Turistai taip ir nebuvo rasti.

Kai apie šias problemas parašė žiniasklaida, savo žodį tarė ir mokslininkai. Labiausiai šiuo klausimu susidomėjo astrofizikas, Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro vadovas Jean-Pierre Petit. Iš pradžių jis norėjo demaskuoti klastotę, bet, išnagrinėjęs dokumentus, pakeitė nuomonę. Duomenys apie Umo mokslą buvo tokie įdomūs ir sunkiai suprantami, kad pastatė mokslininką į keblią padėtį, ir jis buvo linkęs manyti, kad dokumentai yra autentiški.

Jean-Pierre Petit kartą net parašė, kad daugiau kaip 90 % savo atradimų jis padarė pagal umitų informaciją. Pavyzdžiui, mokslininkas pasiūlė peržiūrėti Didžiojo sprogimo teoriją, nes šviesos greitis ne visada vienodas, o laikas tam tikromis sąlygomis gali eiti atgal.

Kas tai buvo?

Šiuolaikiniai tyrinėtojai turi kelias umitų laiškų pasirodymo versijas. Pirma versija teigia, kad laiškai yra tikri, umitai egzistuoja. Tačiau tiesioginių įrodymų iki šiol nėra, o laiškai nepateikia jokios visiškai naujos informacijos žmonijai. Mokslininkai nuskenavo erdvę, kur turėtų būti žvaigždė Juma, bet nieko nerado.

Antra versija sako, kad ši istorija - tai spec. tarnybų operacija. Pavyzdžiui, Ispanijos specialiosios tarnybos savo laiku pareiškė, kad tie laiškai - tai KGB provokacija. Neva tokiu įmantriu būdu Sovietų Sąjunga norėjo pakeisti politinį Ispanijos foną. Juk šalis buvo likusi praktiškai vienintele vieta Europoje, kur nebuvo komunistų partijos. Įrodymų nebuvo ir vėl, nebent alyvinė umitų emblema, kažkaip įtartinai panaši į kirilicos raidę “Ж”.

Nuotrauka © Shutterstock

Tiesa, žlugus Sovietų Sąjungai, atsirado žmonių, neva mačiusių į Vakarus patekusį “mėlynąjį aplanką”, kuriame KGB laikė visus su nežemiško proto tyrimais susijusius dokumentus. Juose, atseit, buvo kalbama ne tik apie laiškų autentiškumą, bet ir apie tai, kad Sovietų Sąjungai pavyko sugauti ir ištirti vieną iš umitų. Apie tai vienam Amerikos žurnalistui papasakojo į Vakarus pabėgęs buvęs KGB karininkas P. Klimčenkovas. Trečia versija teigia, kad iš europiečių pasišaipė kairiosios pakraipos jaunimo grupuotė, kuri taip skleidė savo idėjas.

Tačiau populiariausia tapo hipotezė, kad umitų laiškai - tai sudėtingos mistifikacijos vaisius. Už jos slepiasi grupė mokslininkų, nemėgusių diktatoriaus Franko. 1992 metais apie tai prisipažino psichologas Chosė Luisas Penja, teigęs, kad tokiu įmantriu būdu norėjo patikrinti, kaip žmonija pasiruošusi kontaktams su ateiviais. Jis iš tikrųjų buvo vienas iš tų, kurie gavo umitų laiškus. O 1996 metais net pareiškė, kad matė kosminį laivą su umitų emblema. Tiesa, to prisipažinimo metu mokslininkas jau buvo patyręs insultą ir visiškai prarado kalbą...

Pagyvensim - pamatysim

XXI amžiuje umitai bendrauja su žmonėmis per tvitus. Jie praneša, kad dabar Žemėje yra 240 ateivių, kad 2020 metų gruodžių mėn. atskris dar 432 Umo agentai, o pasiruošimas civilizacijų susitikimui prasidės po trejų metų - 2023 metais. Tada į Žemę atvyks kažkoks hierarchas su ypatingais įgaliojimais.

Umitai jau padarė pragaištingą įtaką Žemės gyventojams. Pavyzdžiui, Bolivijoje atsirado sekta, kurios nariai vadina save Umo vaikais. Gali būti, kad grupė studentų, užsiimi-nėjusių spiritizmu, iš tikrųjų atvėrė langą į kažkokią prarają. O praraja, kaip ir dera, pažiūrėjo atgal į žmones.