Atėjo Laikas Kaupti Vandens Atsargas

Vienas iš nedaugelio vertingiausių planetos rezervatų, kurį stebi UNESCO, yra skaitomas Igvasu nacionalinis parkas, esantis Brazilijos ir Argentinos teritorijose:

Pas parkas nesiskiria nuo kitų parkų – tipiškos pietų Amerikos džiunglės, besitęsiančios nuo horizonto iki horizonto. Tačiau, šio parko viduryje yra didžiulė krioklių sistema, vadinama Igvasu kriokliais. Taigi jie ir sudaro pagrindinę šio parko vertę.

Kriokliai yra nutolę maždaug 23 km nuo Igvasu upės žiočių ir siekia, bendrai net tris kilometrus pločio. Iš viso yra 275 kriokliai, ten krintančių vandens aukštis svyruoja nuo 60 iki 80 metrų.

Normalus komplekso išleidžiamas vandens srautas yra 1600 kubinių metrų per sekundę, o lietaus metu nuo lapkričio iki kovo vandens srautas gali pasiekti 13000 kubinių metrų per sekundę piką – tai atitinka penkis olimpinius baseinus ar du Niagaros krioklius.

Įprastu metu laiku krioklys atrodo taip:

O dabar, 2020 m. balandžio mėn. po, taip sakant, „ilgo lietaus laikotarpio“ iš pietų Amerikos, atsiranda šie vaizdai:

Kaip matote, krioklių sistema taip išdžiūvo, kad vietos ekologams net sunku įvertinti dabartinę krintančio upelio galią. Remiantis apytiksliais skaičiavimais, dabar yra iki 300 kubinių metrų per sekundę:

Kadangi Igvasu krioklio sistema renka vandenį iš labai didelio ploto, vandens įtekėjimo kiekis priklauso nuo kritulių – vietinėse upėse nėra jokių požeminių šaltinių ir pan. Todėl, kai vasara ypač sausa (Brazilijoje tai žiema) – krioklys praranda vandens kiekį ir 1978 m. jis visiškai išdžiūvo.

Tačiau problema ta, kad lietaus sezonas Brazilijoje prasideda spalį ir baigėsi balandį. Ir šis sezonas buvo normalus, daugiau nei reikia.

Taigi lietaus sezonas tęsiasi ir dabar mes stebime krioklio PIKO jėgą. Tikėtina, kad iki vasaros srautas sumažės iki nulio. Ir tai yra labai rimta priežastis susimąstyti.

Nepaisant to, kad Brazilija nuo mūsų yra toli, bet tas kas nutinka su jų kriokliais, yra lemputė mums susimąstyti. Bet lygiai tas pats vyksta su upėmis ir rezervuarais visuos žemynuose!

Kaip matote – gėlas vanduo kažkur dygsta. Galbūt tai įsilieja į kažkokias žemėje susidariusias ertmes. Bet, galima numanyti, kad savo laiku mums gali pritrūkti gėlo vandens atsargų, o mums belieka stebėti, kas dedasi pasaulyje.