Australijoje netikėtai aptiktas 100 milijonų metų senumo radinys

Australijos auksakasiai atrado milžinišką meteorito kraterį, kuris datuojamas maždaug 100 milijonų metų – laikais, kai po Žemę dar klajojo dinozaurai.

Ora Bandos (pavadinimas parinktas pagal artimiausią miestelį) smūginio kraterio skersmuo yra maždaug 5 kilometrai. Šią didžiulę duobę greičiausiai išmušė 200 metrų skersmens meteoritas, skelbia Vakarų Australijos naujienų agentūra Resourc.ly.

Kai Australijos aukso kasybos įmonės „Evolution Mining“ geologai Ora Bandos apylinkės gręžinių mėginiuose aptiko neįprastų uolienų, jie kreipėsi į Perto geofizikinių konsultacijų bendrovės „Resource Potentials“ direktorių ir įkūrėją geofiziką Jaysoną Meyersą. Specialistas ištyrė geologų pateiktus mėginius – o taip pat ir uolienų pavyzdžius iš apylinkės – ir iškart pastebėjo vadinamuosius smūgines vėduokles (angl. shatter cones) – meteorito smūgio pėdsakus.

Planetos mokslų instituto (PSI) duomenimis, smūginės vėduoklės susidaro po itin didelio slėgio bei greičio smūginių bangų, paprastai atsirandančių po itin smarkaus smūgio – pavyzdžiui, meteorito ar milžiniško sprogimo (tokio, kokie vyksta branduolinių bandymų vietose). Šios smūginės bangos suskaldo uolas į unikalias kūgines formas – panašias į tokias, kokias palieka į automobilio stiklą įsirėžęs kietas objektas.

Kadangi žinoma, kad Ora Bandoje nebuvo atlikinėjami jokie branduoliniai bandymai, viskas rodo, kad tai yra senovinis smūginis krateris, skelbia resourc.ly.

Norėdamas sužinoti daugiau, J.Meyersas ištyrė šios vietos topografiją (t.y. skirtingą vietovės aukštį) ir gravitacijos anomalijų žemėlapį – kuris parodo, kaip gravitacija tam tikrose vietoje skiriasi nuo vidurkio. Bet kokios gravitacinės anomalijos gali išduoti nematomus elementus, darančius įtaką masės kiekiui – taigi ir gravitacinei traukai. Pavyzdžiui, kalnų masyvas turi didesnę gravitacinę jėgą nei lygus paviršius, o gili duobė vandenyne sukuria neigiamą gravitacijos anomaliją.

J.Meyerio tyrimas atskleidė smūginį kraterį, kurio viduryje yra susidariusi savotiška klostė. Ši klostė yra vieta, kur suskilusios uolos iškilo į paviršių po to, kai rėžėsi meteoritas ar kometa – tarsi suspausta spyruoklė, kuri atleista vėl išsiskleidžia, rašo resourc.ly. Kai geologai nuvyko į šį objektą, uolėtose atodangose jie aptiko smūgines vėduokles.

Dabar Kurtino universiteto (Australija) mokslininkai tiria Ora Bandos zoną mikroskopiniu lygmeniu. Visų pirma, komanda ištirs, ar mineralai toje vietoje buvo išgaravę ir po to prie aukšto slėgio persiklistalizavo. „Šio susidūrimo išskirtos energijos kiekis turėjo būti didesnis nei visuose ligšioliniuose kada nors vykdytuose branduoliniuose bandymuose kartu sudėjus“, – resourc.ly sakė J.Meyersas.

Cirkonio ir kitų mineralų tyrimai krateryje greičiausiai parodys buvus meteorito smūgį – dabar Meyersas mano, kad tai turėjo nutikti prieš 250-40 milijonų metų.

Palyginimui – dinozaurus pražudęs asteroidas buvo daug didesnis: pataikęs į teritoriją, kuri dabar yra Meksikos Jukatano pusiasalis, meteoras buvo apie 10 km skersmens ir paliko maždaug 150 kilometrų smūginį kraterį.

Parengta pagal „Live science“ lrytas.lt