Kiek aukso yra Žemėje? Moksliniai faktai ir atradimai

Auksas – vienas rečiausių ir geidžiamiausių metalų Žemėje, nuo seniausių laikų traukiantis žmonijos dėmesį. Bet kiek jo iš tikrųjų yra mūsų planetoje? Ar įmanoma tiksliai įvertinti, kiek aukso slepiasi Žemės plutoje, branduolyje ar net vandenynuose? Šiame straipsnyje nagrinėjame naujausius mokslinius tyrimus, statistiką ir faktus apie aukso atsargas, jo kilmę ir iššūkius, susijusius su jo paieška.

Kiek aukso jau išgauta?

Norint suprasti, kiek aukso yra Žemėje, pirmiausia reikia pažvelgti į tai, kiek jo jau išgavo žmonija. Pagal JAV geologijos tarnybos (USGS) duomenis, per visą istoriją iškasta apie 206 000 tonų (187 000 metrinių tonų) aukso. Didžioji dalis šio aukso naudojama papuošalams, monetoms ir luitams gaminti.

Tuo tarpu Pasaulio aukso taryba teigia, kad išgauta net 238 391 tona (216 265 metrinės tonos) aukso. Šis kiekis tilptų į kubą, kurio kraštinės ilgis siekia apie 22 metrus. Apie 45 % šio aukso naudojama papuošalams, 22 % – aukso luitams ir monetoms, o 17 % saugoma centriniuose bankuose.

Kiek aukso dar liko Žemės plutoje?

Nors žmonija jau išgavo įspūdingą kiekį aukso, Žemės plutoje vis dar yra nemažai šio metalo. USGS duomenimis, ekonomiškai perspektyviuose telkiniuose visame pasaulyje yra apie 70 550 tonų (64 000 metrinių tonų) aukso. Didžiausi neišgauti telkiniai randami Rusijoje, Australijoje ir Pietų Afrikoje, o Kinija 2024 m. buvo didžiausia aukso gamintoja pasaulyje.

Pasaulio aukso taryba, remdamasi Metals Focus duomenimis, pateikia šiek tiek kitokį įvertinimą: 60 370 tonų (54 770 metrinių tonų) patvirtintų atsargų ir apie 145 626 tonų (132 110 metrinių tonų) nepatvirtintų išteklių. Tai reiškia, kad bendras aukso kiekis, esantis žmonių rankose ir žinomuose telkiniuose, svyruoja tarp 251 000 ir 299 000 tonų (227 000–271 000 metrinių tonų).

Kur slepiasi didžioji dalis Žemės aukso?

Nors aukso telkiniai Žemės plutoje yra svarbūs, didžioji dalis planetos aukso yra nepasiekiama. Pasak Kalifornijos universiteto Berklyje, aukso koncentracija Žemės plutoje yra apie 4 dalys iš milijardo (0,004 g/metrinę toną). Jei sudėtume visas smulkias aukso daleles, esančias plutoje, jos svertų apie 441 milijoną tonų (400 milijonų metrinių tonų), teigia The Royal Mint. Tačiau šios dalelės yra per smulkios, kad jas būtų galima ekonomiškai išgauti.

Didžiausia aukso dalis – net 99 % – yra užrakinta Žemės branduolyje. Pasak geologo Chriso Voisey’aus iš Monash universiteto, kai Žemė formavosi prieš daugiau nei 4,5 milijardo metų, didžioji dalis aukso dėl savo tankio nusėdo į planetos branduolį. Jei šį auksą būtų galima išgauti, jo pakaktų padengti visą Žemės paviršių 0,5 metro storio sluoksniu.

Aukso kilmė: iš kosmoso į Žemę

Auksas Žemėje atsirado ne atsitiktinai. Jis susiformavo kosmose, kai susidūrė neutroninės žvaigždės – itin tankios žvaigždžių liekanos. Šios kosminės katastrofos paskleidė auksą po visatą, o dalis jo pasiekė mūsų planetą. Pasak Voisey’aus, apie 99,5 % Žemės masės, įskaitant auksą, susiformavo, kai planeta buvo išsilydžiusi, todėl sunkieji metalai, tokie kaip auksas, nusėdo į branduolį.

Likusius 0,5 % aukso Žemė gavo per Vėlyvąjį sunkųjį bombardavimą – laikotarpį prieš 4,1–3,8 milijardo metų, kai Žemę intensyviai atakavo meteoritai. Šie meteoritai atnešė auksą, kuris liko arčiau paviršiaus, nes Žemės pluta jau buvo susiformavusi. Būtent šis auksas dabar randamas telkiniuose, kuriuos tyrinėja geologai.

Ar galime tiksliai įvertinti Žemės auksą?

Nors mokslininkai turi daug duomenų apie išgautą auksą ir žinomus telkinius, tiksliai įvertinti visą Žemės auksą yra beveik neįmanoma. Dėl didžiulio aukso kiekio planetos branduolyje ir nevienodos koncentracijos plutoje, kaip teigia Voisey’us, „rimtai abejojama“, ar kada nors pavyks tiksliai išmatuoti visą planetos auksą. Taip pat neįmanoma nustatyti, kiek aukso dar lieka neatrasta.

Be to, auksas nuolat „perdirbamas“ geologiniais procesais, kurie formuoja naujus telkinius. Pavyzdžiui, vulkaninė veikla ir tektoniniai judesiai gali sukoncentruoti auksą tam tikrose Žemės plutos vietose, sudarydami naujus ekonomiškai perspektyvius telkinius.

Aukso reikšmė ir ateitis

Auksas išlieka ne tik ekonomikos, bet ir kultūros dalimi. Jis naudojamas ne tik papuošalams ar investicijoms, bet ir technologijose, pavyzdžiui, elektronikoje, dėl savo puikaus laidumo. Tačiau aukso kasyba kelia ir aplinkosaugos iššūkių. Pavyzdžiui, Greenpeace pažymi, kad aukso kasyba dažnai daro žalą aplinkai, įskaitant vandens taršą ir miškų naikinimą.

Ateityje technologijų pažanga gali padėti efektyviau išgauti auksą iš mažesnės koncentracijos telkinių ar net perdirbti jau panaudotą auksą. Pavyzdžiui, mokslininkai tyrinėja galimybes išgauti auksą iš jūros vandens, nors šiuo metu tai ekonomiškai neapsimoka.

Auksas – tai ne tik taurusis metalas, bet ir mūsų planetos istorijos dalis. Nors tiksliai įvertinti Žemės aukso atsargas sunku, žinome, kad didžioji jo dalis slypi nepasiekiamame planetos branduolyje, o tai, ką galime išgauti, yra tik maža dalis. Moksliniai tyrimai ir technologijų pažanga ateityje gali atskleisti naujų būdų pasiekti šį turtą, tačiau kol kas auksas išlieka retu ir brangiu resursu, kuris žavi žmoniją.

Ieškokite daugiau apie auksą