Čiksulubo asteroidas sukėlė kelis mėnesius trukusį žemės drebėjimą

Pastaruoju metu mokslininkai daug dėmesio skiria Čiksulubo (Chicxulub) asteroido, išnaikinusio dinozaurus, smūgio į Žemę pasekmėms. Tai leidžia suprasti, kas nutiktų mūsų planetai ateityje, jei katastrofa pasikartotų. Neseniai pasakojome, kad po to, kai į Žemės paviršių atsitrenkė asteroidas, mūsų planetoje prasidėjo dvejus metus trukusi "branduolinė žiema". 

Neseniai atliktame tyrime mokslininkai nustatė dar vieną pražūtingą katastrofos pasekmę - krentantis asteroidas taip pat sukėlė "megažemės drebėjimą". Jo pėdsakai liko Meksikos įlankos uolose. Pagal šiuos pėdsakus mokslininkai galėjo nustatyti, kiek laiko truko žemės drebėjimas ir kaip greitai po katastrofos pradėjo atsigauti augalija.

Prieš 66 milijonus metų į Žemę atsitrenkė asteroidas Čiksulubas. Smūgio metu išsiskyrė energija, prilygstanti 10 mlrd. bombų, numestų ant Hirosimos. Smūgio vietoje susidarė 180 km skersmens krateris. Dar visai neseniai buvo manoma, kad šis krateris yra didžiausias mūsų planetoje. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, yra dar vienas krateris, didesnis už Čiksulubą, bet tai jau kita istorija.

Katastrofa, kaip žinome, sukėlė masinį išnykimą. Žuvo ne tik dinozaurai. Iš viso išnyko 80 proc. visų planetos gyvų būtybių. Išnykimo priežastis buvo ne tik branduolinė žiema, bet ir įvairios nelaimės. Vienas iš jų buvo stiprus žemės drebėjimas, kurio stiprumas viršijo 11 balų. Palyginimui, galingiausio per visą stebėjimų istoriją žemės drebėjimo stiprumas buvo 9,5 balo. Tai įvyko 1960 m. Čilėje. Žemės drebėjimas sukėlė cunamį, kurio bangų aukštis viršijo 1,5 km.

Mokslininkai jau seniai žino, kad prieš dešimtis milijonų metų įvykusio kataklizmo pėdsakai išliko "kalnų metraščiuose". Tačiau išsamių tyrimų šia tema nebuvo atlikta. Amerikiečių mokslininkų komanda nusprendė ištaisyti padėtį. 2014 m. Kolumbijoje esančioje Gorgonilos saloje jie aptiko uolienų sluoksnį, kuriame buvo daug stiklo rutuliukų, vadinamų tektitais.

Stiklo rutuliukai susidarė, kai asteroidas, atsitrenkęs į planetos paviršių, į atmosferą išmetė išsilydžiusią uolieną. Išlydyta uoliena atmosferoje įgavo rutulio formą, atvėso ir nukrito į Žemę stiklinių rutuliukų pavidalu. Šis atradimas paskatino mokslininkus toliau tyrinėti uolienas. Kolumbijoje, Meksikoje, Teksase, Alabamoje ir Misisipėje rasta uolienų sluoksnių, kurie buvo iškraipyti, suskilinėję ir įtrūkę po to, kai prieš 66 milijonus metų įvyko stiprus žemės drebėjimas. Kai kurios iš jų buvo nusėtos nuolaužomis, o tai liudijo apie galingą cunamį.

Kai kuriuose sluoksniuose pastebėta suskystėjimo požymių. Šis reiškinys atsiranda dėl stiprių žemės drebėjimų vandeniu užlietose nuosėdose. Dėl stipraus drebėjimo žemė praranda savo tvirtumą ir pradeda elgtis kaip skystis.

Beveik visos mokslininkų tirtos uolienos yra jūros dugne. Žurnale GSA paskelbtame tyrime teigiama, kad mokslininkai pagal paparčių sankaupas galėjo apskaičiuoti, kiek laiko truko žemės drebėjimas po asteroido smūgio. Kadangi paparčiai neatsigavo šešis mėnesius ar net metus, planeta drebėjo ištisus mėnesius.

Reikia pasakyti, kad mokslininkai toliau tiria uolienas. Artimiausiu metu jie planuoja tiksliau išsiaiškinti, kokio galingumo buvo žemės drebėjimas ir kaip keitėsi jo jėga laikui bėgant. Galiausiai primename, kad dar viena mokslininkų grupė priėjo prie išvados, jog į Žemę prieš 66 milijonus metų, kaip jau pasakojome anksčiau, pataikė ne vienas, o du asteroidai. Tiesa, antrasis nebuvo toks didelis kaip Čiksulubas, todėl įvyko vietinė katastrofa.

P komentaras: užsienis rašo, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Patiko pasidalinkite.