Pasirodo, mokslininkai jau prieš 10 metų pastebėjo šio mikroelemento įtaką, slopinant koronavirusus

Nors visuomenėje apie koronavirusus pradėta kalbėti tik pastaruosius mėnesius, mokslinė bendruomenė jais susidomėjo gerokai anksčiau. Kiekvienas šia tema atliktas tyrimas dabar tampa tikru aukso grynuoliu ir sufleruoja kitiems tyrėjams bei gydytojams apie būdus, kurie galėtų padėti susidoroti su šiuo grėsmingu ligų sukėlėju.

Vienas įdomus ir sėkmingais rezultatais pasižymėjęs tyrimas atliktas dar 2010 m. patyrusios mokslininkų tyrėjų komandos iš Kembridžo (Jungtinė Karalystė), Oregono (JAV), Šiaurės Karolinos (JAV) ir Leideno (Nyderlandai) universitetų. Ši grupė atliko eksperimentą, kurio metu tyrė, kaip cinkas veikia SARS-CoV virusą ir juo užkrėstas ląsteles.

Nuo cinko kiekio ląstelėje priklauso įvairių virusų aktyvumas

Straipsnio autoriai teigė, kad jau kurį laiką buvo aišku, jog cinko jonai dalyvauja daugybėje skirtingų ląstelės procesų ir turi didelę įtaką įvairių ląstelėje vykstančių procesų reguliavimui. Manoma, kad įprastomis sąlygomis ląstelėje cinko jonų koncentracija yra palaikoma sąlyginai žema, tačiau jau ankstesniems kolegoms, atliekant bandymus, buvo pastebėta, jog didelės cinko jonų koncentracijos ir juos į ląsteles pernešti padedančių medžiagų (tokių kaip pirolidino ditiokarbamatas ar piritionas) įvedimas slopina įvairių tam tikro tipo virusų, įskaitant gripo, kvėpavimo takų sincitinio viruso ir keleto pikornavirusų, dauginimąsi. Nors šie ankstesni tyrimai suteikė mažai konkrečios informacijos, jie leido manyti, kad viduląstelinio cinko jonų lygis veikia šių virusų dauginimosi galimybes. Remiantis moksliniais šaltiniais, cinko jonai, veikdami per skirtingus ir dar gerai neišaiškintus mechanizmus, slopina ir kitų virusų, tokių kaip rinovirusai, hepatito C virusas, veiklą.

Tai, kad nebuvo aišku, kaip cinko jonai veikia nidovirusus, ir paskatino šią mokslininkų komandą atlikti išsamesnius tyrimus. Yra žinoma, kad nidovirusams - didelei virusų grupei - priklauso ir šiomis dienomis tokie svarbūs žmogaus ir gyvulių pa-togenai kaip stipraus ūminio respiracinio sindromo koronavirusas (SŪRS koronavirusas, angl. SARS-CoV) ir kiti žmogaus koronavirusai. Juos visus vienija panaši genomo sandara ir kai kurios kitos fermentinės funkcijos bei dauginimosi mechanizmai.

Mokslininkų pateikti rezultatai džiugina

Norėdama atlikti suplanuotą tyrimą, mokslininkų komanda specialias, tyrimams skirtas, ląsteles, auginamas laboratorijoje, užkrėtė SARS-CoV ir SARS-CoV-GFP virusais. Žinoma, visos procedūros, susijusios su gyvais, tyrime naudojamais, virusais, buvo atliktos itin saugioje Leideno universiteto medicinos centro įstaigoje. Mokslininkai, pridėdami skirtingus kiekius medžiagų, kurių sudėtyje yra cinko, ląsteles fiksavo paraformaldehido tirpale ir, pasitelkdami fluorescencinius tyrimų metodus, vertino šių junginių poveikį virusams bei ląstelėms. Atliekant šį tyrimą, gauti duomenys rodo, kad cinko jonoforas piritionas (PT), naudojamas kartu su cinko jonais, yra stiprus SŪRS koronaviruso slopiklis ląstelių kultūrose, nes tiesiogiai silpnina šio viruso dauginimosi galimybes.

Mokslininkai mano, kad sėkmingi rezultatai teikia vilties, jog šias medžiagas ateityje galima panaudoti
ir antivirusinei terapijai, galinčiai veiksmingai gydyti nidovirusų, tarp jų ir koronavirusų, sukeltas ligas, kurti. Tačiau tam dar reikia atlikti nemažai tyrimų ir pagilinti žinias apie minėtus virusus bei šių medžiagų sisteminį poveikį.

Cinkas būtinas ir tinkamam imuniteto funkcionavimui

Apie cinko galimą naudą kalba ne tik tyrėjai, dirbantys su ląstelėmis, bet ir mokslininkai, tiriantys gyvus organizmus. 2016 metais publikuotoje mokslinių straipsnių apžvalgoje kalbama apie cinko reikšmę tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui. Manoma, kad, esant šio mikroelemento trūkumui, paveikiamos imuninės ląstelės, todėl pakinta organizmo gynybinės funkcijos, padidėja uždegimo, o tam tikrais atvejais net ir mirčių rizika.

Manoma, kad šis mikroelementas ypač svarbus užtikrinant tinkamą vystymąsi ir palaikymą tiek įgimto, tiek ir įgyto imuniteto. Randama patikimų įrodymų, kad, esant sutrikusiai cinko apykaitai, paveikiamas limfocitų-svarbių imuninių ląstelių-formavimasis, aktyvacija ir komunikacija per kitas imuninėje sistemoje dalyvaujančias medžiagas, o tai lemia mažesnį organizmų atsparumą infekcijoms.

Ar žmonėms tikrai pakanka cinko?

Kito mokslinio šaltinio autoriai, apžvelgę daugiau nei 200 mokslinių studijų, priduria, kad, nors anksčiau manyta, kad cinko trūkumas žmonėms aptinkamas retai, dabar nustatyta, kad tai gali būti gana dažna būklė ir jo trūksta beveik dviem bilijonams pasaulio gyventojų.

Mokslininkai priduria, kad besivystančiose šalyse cinko trūkumas gali būti penkta vyraujanti priežastis, kodėl žmonės netenka „sveikų" savo gyvenimo metų, tačiau ir išsivysčiusiose šalyse apie 30 proc. vyresnių gyventojų greičiausiai trūksta šio mikroelemento. Taip pat jo stokoja ir jaunesni žmonės, pasirinkę maitintis vegetariška ar veganiška dieta. Negana to, šis trūkumas dažnai siejamas ir su įvairiomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas, cukrinis diabetas ar aterosklerozė.

Užtikrinkite pakankamą cinko kiekį

Tam, kad su maistu gautumėte pakankamą kiekį cinko, rekomenduojama į savo mitybą įtraukti kiaušinių, raudonos mėsos, kepenų, pieno produktų, įvairių žuvų ar austrių. Žinoma, cinko yra ir augaliniuose produktuose, pvz., grūduose, ankštiniuose augaluose, riešutuose, tačiau tokį cinką žmogaus organizmui jau sunkiau pasisavinti.

Jei vis dėlto įprasta mityba nepavyksta užtikrinti reikiamo šio mikroelemento kiekio, galima rinktis ir papildus. įdomu tai, kad kai kuriose šalyse cinkas įvairiomis jo formomis skiriamas ir gydymo tikslais, suvaldant įvairias ligas: kai kuriuos genetinius sutrikimus, depresiją, vaikų viduriavimą, tam tikras bakterines infekcijas, cukrinį diabetą, reumatoidinį artritą ar kai kuriuos virusinius susirgimus: nuo įprasto peršalimo iki hepatito C ar ŽIV.

Parengta pagal:

1. https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S000398611630074l7via%3Dihub
2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5748737

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lina Bertulyte-Keriene