Dilema: kaip pasaulis nuo koronaviruso vakcinuos septynis milijardus žmonių?

Visame pasaulyje mokslininkai intensyviai dirba kurdami vakciną nuo COVID-19 infekcijos. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas tai pavadino „skubiausiu mūsų bendru gyvenimo tikslu“. Visgi nepaisant formulės išradimo problematikos, taip pat kyla klausimas, kokiu būdu paskiepyti septynis milijardus žmonių visame pasaulyje?

Jungtinėje Karalystėje šis klausimas intensyviai sprendžiamas Harvelo mokslo miestelyje, buvusioje RAF oro bazėje Oksfordšyre. Tai – būsimas Jungtinės Karalystės Vakcinų gamybos ir inovacijų centras (VMIC), kuris kuriamas dėl COVID-19 infekcijos.

„Mes viską atlikome kone dvigubai greičiau. Iš pradžių tikėjomės, kad vakcina bus parengta 2022 m. pabaigoje, tačiau šiuo metu mes tikimės, kad apie ją bus paskelbta 2021 m“, – aiškina Matthew Ducharsas, VMIC vadovas.

„Tas pats lyg kepti pyragą“

M. Ducharsas vis dar neturėjo galimybės pasimėgauti vasaros atostogomis, kadangi žino, jog jo vadovaujamoje vietoje gali būti pagaminta Oksfordo universiteto vakcina. Jis nuolat palaiko ryšius su „Jenner“ institutu, įsikūrusiu Oksforde.

Ducharsas teigia, kad visas procesas – sunki atsakomybė. „Nepaprastai svarbu ne tik šaliai, bet ir visam pasauliui, kad atsirastų galimybė greitai ir efektyviai pagaminti šių rūšių vakcinas, – sako Ducharsas. – Naudoti analogą – tas pats lyg kepti pyragą namuose. Galite valandų valandas praleisti ruošdami nepriekaištingą pyragą. O štai, dabar jūs turite iškepti 70 milijonų pyragą, kurie visi taip pat turi būti tobuli. Švelniai tariant, tai didelis iššūkis“.

Oksfordo universitetas jau užtikrino laikinos laboratorijos saugumą, kad galėtų nedelsiant pradėti gaminti vakciną. Žmonijai reikės pagaminti milijardus net kelių rūšių COVID-19 vakcinų dozių, o jos turės būti gaminamos, platinamos ir administruojamos visame pasaulyje.

Tarptautinė vakcinų sąjunga „Gavi“ ragina šalis pradėti galvoti apie vakcinų platinimą. Nepaisant to, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą nėra lengva, kadangi daugelis turtingų šalių jau sudarinėja dvišalius sandorius su vaistų kompanijomis, siekdamos įsitikinti, kad jos užsitikrins atsargas, jei bus išrasta stebuklingoji formulė.

„Įveikti savanaudiškumą“

Seth Berkley, „Gavi“ generalinis direktorius, aiškina, kad viena didžiausių kliūčių, su kuriomis jis susiduria, yra vadinamasis „skiepų nacionalizmas“. „Aš manau, kad mums reikia, jog visos šalys mąstytų globaliai, ne tik todėl, kad tai būtų teisingiausia, tačiau todėl, kad kalbame apie tam tikrą savanaudiškumo problemą, – mano jis.

– Jei aplinkinės šalys pasižymi aukštais viruso rodikliais, mes ir patys negalime grįžti prie įprastos prekybos, kelionių ir žmonių judėjimo. Svarbu žinoti, kad nei vienas nesame saugus, kol visi nėra saugūs“.

Siekdamas užtikrinti, kad besivystančios šalys galėtų naudotis reikalingomis vakcinomis, Berkley turi galvoti ir apie paprasčiausius vakcinų išleidimo aspektus, įskaitant tai, ar pasaulyje yra pakankamai stiklinių buteliukų. Yra pranešimų apie galimas medicininio stiklo gamybos kliūtis: „Mes dėl to nerimavome, – pripažįsta Berkley. – Todėl, galvodami apie ateitį, įsigijome pakankamai buteliukų dviem milijardams dozių. Tai dozių, kurias tikimės paruošti iki 2021 m. pabaigos, skaičius“.

Jei stikliniai buteliukai yra potenciali problema, tuomet šaldytuvai – irgi. Taip yra todėl, kad daugumą vakcinų reikia laikyti žemoje temperatūroje.

Laikyti šaltai

Birminghemo universtiteto profesorius, šaltųjų tinklų logistikos ekspertas Toby Petersas padeda tokioms organizacijoms kaip „Gavi“ atsakyti į klausimus, kaip jos galėtų maksimaliai padidinti esančias šaldymo galimybes besivystančiose šalyse. „Esmė ne tik vakcinų šaldytuvai, bet ir visi kiti komponentai: jų pernešimo padėklai lėktuvuose, transporto priemonės, kuriomis vakcinos pervežamos į parduotuves bei žmonės, kurie vakcinas teisingai platina visuomenėje. Visa tai turi veikti sklandžiai“, – paaiškina jis.

Profesorius Petersas palaiko ryšį su pasaulinėmis maisto ir gėrimų bendrovėmis, siekdamas išsiaiškinti, kaip pasiskolinti šaltųjų tinklų saugyklas, kurios padėtų įgyvendinti šį milžinišką projektą.

Tam, kad vakcinų platinimas būtų efektyviau valdomas, šalys turės išsiaiškinti, kam bus suteikiamas vakcinų įsigijimo prioritetas.

Kas pirmas eilėje?

Jungtinės Karalystės „Wellcome Trust“ fondo vakcinų vadovas, daktaras Charlie Welleris mano, kad šalys turės užduoti sau keletą klausimų. „Kam reikalinga ši vakcina? Kas yra didžiausios rizikos grupės? Kurios grupės yra prioritetinės? Tai svarbu, kadangi mes gana aiškiai suprantame, jog vakcinų pradžioje neužteks, tad teks rinktis“, – svarsto jis.

Teigiama, kad bus sudėtinga atlikti ir pačius skiepus. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė naudoja savo rinkimų apylinkių tinklą kaip būdą „apdoroti“ su gyventojais susijusią informaciją. Tačiau skurdesnėse šalyse situacija daug blogesnė.

Welleris tvirtina, kad itin svarbiomis tampa stiprios sveikatos priežiūros sistemos su tinkamais darbuotojais, turinčiais reikiamus įgūdžius paskiepyti tikslines grupes.

Tad nors visi mokslininkai sutinka, kad vakcina bus išrasta, visgi daugumai jų aktualus ir klausimas, kaip reikės elgtis, kad šios vakcinos pasiektų milijardus žmonių.

Straipsnį išvertė lrytas.lt. Parengta pagal BBC