Galingiausias antioksidantas: Supermedžiaga, kuri medžioja virusą

Glutationas ir jo biologinis pirmtakas N-acetilcisteinas pasižymi nepaprastomis apsauginėmis savybėmis ir gebėjimais kovoti su virusais.

Šių metų pavasarį Rusijos medicinos tyrėjas Aleksejus Polonikovas publikavo įdomų tyrimą. Jis pavasarį koronaviruso pandemijos metu Kursko valstybiniame medicinos universitete tyrė keturis asmenis, kurių COVID-19 testo rezultatai buvo teigiami. Du turėjo vidutinių iki sunkių simptomų, kurie nesitraukdavo, o du - lengvų simptomų, kurie išnyko per porą dienų be jokio gydymo.

Visi šie keturi asmenys buvo moterys, kurios nerūkė ir kurioms prieš tai nebuvo diagnozuotos jokios lėtinės ligos. Kaip sveikos kontrolinės grupės dalyvės jos buvo dalyvavusios kitame tyrime, kuris vyko universiteto Genetinės ir molekulinės epidemiologijos tyrimų institute - apie oksidacijos būklę sergant II tipo cukriniu diabetu.

Vienai 33-ejų metų moteriai 8 dienas po to, kai ji turėjo kontaktą su asmeniu, kuris buvo užsikrėtęs SARS-CoV-2 (virusu, kuris sukelia COVID-19), kūno temperatūra padidėjo iki 38 °C ir prasidėjo lengvi raumenų skausmai. Po 6 dienų simptomai išnyko be jokio gydymo.

Antros moters, kurios amžius buvo 47 metai, kūno temperatūra truputį padidėjo - iki 37,3 °C - ir prasidėjo nedidelis nuovargis 10 dienų po to, kai ji buvo turėjusi kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu. Jos simptomai išnyko po 4 dienų. Joks gydymas jai nebuvo taikytas.

Trečia tyrimo dalyvė buvo 44-erių metų, ir jai 4 dienas po to, kai ji kontaktavo su infekuotu asmeniu, pasireiškė sunkūs COVID-19 simptomai. Jos kūno temperatūra svyruodavo nuo 37,1 °C iki 38,5 °C. Jos balsas užkimo, prasidėjo sausas kosulys, prie to prisidėjo stiprūs raumenų skausmai ir nuovargis. Radiografiniu tyrimu buvo patvirtinta pneumonija. Publikuojant tyrimą gegužės mėnesį, po 24 dienų nuo momento, kai jai pasireiškė pirmi simptomai, šie dar nebuvo praėję.

Ketvirtai tyrimo dalyvei buvo 56 metai, ir jai COVID-19 simptomai pasireiškė savaitę po to, kai ji turėjo kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Jos kūno temperatūra padidėjo iki 39 °C, prasidėjo stiprus sausas kosulys, buvo pasunkėjęs kvėpavimas ir pagreitėjusi širdies veikla. Per plaučių rentgeną buvo gautas patvirtinimas, kad ji taip pat serga pneumonija. Šios moters simptomai išliko 16 dienų, bet pacientė pasveiko.

Kas buvo tai, kas vertė šias moteris taip skirtingai reaguoti į virusą?

A. Polonikovas turėjo kraujo tyrimų rezultatų, kurie buvo daryti 2 mėnesius prieš moterims užsikrečiant SARS-CoV-2 virusu, dėl kurio jos susirgo COVID-19. Tų dviejų moterų, kurios gana greitai pačios atgavo sveikatą, per kraujo tyrimus buvo aptikta didelė stipraus natūralaus antioksidanto glutationo koncentracija ir, palyginti su šiuo glutationu, nedidelė žalojančių laisvųjų radikalų proporcija (jie vadinami ir reaktyviais deguonies junginiais). Savo ruožtu kitoms dviem moterims, kurioms išsivystė pneumonija, prieš susergant virusu per kraujo tyrimus buvo nustatyta maža glutationo koncentracija ir daug reaktyvių deguonies junginių.

Per šimtus neseniai atliktų tyrimų atskleistas ryšys tarp mažos glutationo koncentracijos ir lėtinių ligų, kurios susijusios su oksidaciniu stresu, įskaitant nutukimą, širdies kraujagyslių ligas, AIDS, cistinę ir plaučių fibrozę, kvėpavimo takų ligas, vėžį ir psichikos ligas, pvz., depresiją ir šizofreniją.

Iš tikrųjų rodikliai buvo atvirkščiai proporcingi ligos sunkumo pakopai: moters, kuri dar nebuvo atgavusi sveikatos, laisvųjų radikalų santykis su glutationu buvo 34,6, o moters, kuri susirgo pneumonija, bet nuo jos pasveiko, rodiklis buvo 6,9. Moters, kuri sirgo 6 dienas, rodiklis buvo 2,9, o tos, kuriai pasidarė geriau jau po 4 dienų ir kuri turėjo tik visai lengvų simptomų, rodiklis buvo 1,2. Juo sunkiau sirgo tyrimo dalyvė, tuo glutationo koncentracija buvo mažesnė.

Juo daugiau ligų turėjo konkretus asmuo, tuo mažesnė buvo glutationo koncentracija.

Daug glutationo, lengva viruso našta

„Ilgą laiką trunkantys ir sunkūs COVID-19 infekcijos simptomai vienam iš keturių mūsų pacientų rodo tokią sąsają: kai būna stiprus glutationo deficitas, tuomet jis neigiamai koreliuoja su viruso replikacijos rodikliais, o didėjantis viruso kiekis sukelia oksidacinių pažeidimų plaučiuose. Šie atradimai ragina manyti, kad virusas negali aktyviai daugintis, jei ląstelėse yra didelė glutationo koncentracija, todėl konstatuojami lengvesni simptomai ir mažesnė viruso apkrova“, - rašė A. Polonikovas.

Siekdamas išsiaiškinti, kaip sėkmingai gydyti COVID-19 sergančius žmones ir kaip išvengti ligos, A. Polonikovas yra nusprendęs tęsti šį darbą ir atlikti mokslinius tyrimus apie glutationą ir jo pirmtaką N-acetilcisteiną, kuris didina glutationo koncentraciją.1

N-acetilcisteinas padeda užkirsti kelią gripo progresavimui iki klinikinių simptomų

1997 m., lyginant H1N1 infekcijos rodmenis tarp žmonių, kurie 6 mėnesius 2 kartus per dieną gaudavo placebo preparato arba po dvi 600 mg N-acetilcisteino tabletes, tyrimo dalyvių kraujo tyrimai parodė, kad abiejose grupėse vienodai daug dalyvių susirgo H1N1 gripu. Tačiau placebo grupėje 79 proc. iš infekuotųjų turėjo ryškių simptomų, o N-acetilcisteino grupėje tokių turėjo tik 25 proc. dalyvių, tai reiškė triskart mažesnę riziką, kad infekcija progresuos iki klinikinių ligos simptomų.

Iš keturių atvejų negalima daryti mokslinių išvadų, bet A. Polonikovo hipotezė apie glutationo svarbą sergant koronavirusu pagrįsta per ankstesnius jo tyrimus gautomis išvadomis. Prieš tai A. Polonikovas tyrė glutationo svarbą sergant cukriniu diabetu, taip pat analizavo medicinos literatūrą, ir per šiuos tyrimus maža glutationo koncentracija buvo tiesiogiai susijusi su ligomis, nes glutationas - tai organizmo svarbiausias antioksidantas. Be to, A. Polonikovas nėra vienintelis, kam atrodo, kad glutationas ir N- acetilcisteinas galėtų būti naudingi pagalbininkai COVID-19 gydymui ir profilaktikai.

Per šimtus neseniai atliktų tyrimų atskleistas ryšys tarp mažos glutationo koncentracijos ir lėtinių ligų, kurios susijusios su oksidaciniu stresu, įskaitant nutukimą, širdies kraujagyslių ligas, AIDS, cistinę ir plaučių fibrozę, kvėpavimo takų ligas, vėžį ir psichikos ligas, pvz., depresiją ir šizofreniją.

Autopsijų rezultatai parodė, kad glutationo stipriai trūksta sergančiųjų Alzheimerio ir Parkinsono ligomis smegenyse.2

Medicininės literatūros apžvalgoje, kuri atlikta apie oksidacinio streso ir glutationo vaidmenį sergant ausų, nosies ir gerklės ligomis bei aprėpia laikotarpį nuo 1980 iki 2016 metų, padaryta išvada, kad daugelis ligų, pvz., rinitas, alerginis rinitas, lėtinis rinosinusitas su polipais ar be jų, lėtinis ausų skausmas, tonzilitas, Menjero liga, gerklų ligos ir lėtinis kosulys, siejamos su oksidaciniu stresu ir sumažėjusia glutationo koncentracija tiek ląstelės infekcijos vietoje, tiek kraujo serume.3

Per tyrimus taip pat konstatuota, kad tarp sveikų vyresnio amžiaus moterų būna didesnė glutationo koncentracija kraujo serume nei tų, kurios kenčia nuo lėtinių ligų, tačiau daugeliu atvejų daugiausia glutationo turi jauni, sveiki žmonės, o su amžiumi jo koncentracija mažėja.

Per vieną 2019 m. publikuotą ilgai trukusį tyrimą, kuriame dalyvavo švedų senjorai, buvo konstatuota, kad tarp senyvo amžiaus žmonių, sergančių įvairiomis lėtinėmis ligomis, bendra glutationo koncentracija kraujyje buvo atvirkščiai proporcinga ligų skaičiui. Juo daugiau ligų turėjo konkretus asmuo, tuo mažesnė buvo glutationo koncentracija. Tai paragino švedų mokslininkus prieiti prie išvados, kad glutationo koncentracija kraujyje yra patikimas „pažeistos daugiasistemės reguliacijos biologinis žymuo“, o tokia pažeista reguliacija gailį gale nuveda prie įvairių ligų ir mirties.4

„Mirtis yra glutationo deficitas"

„Mirtis iš principo yra glutationo deficito sindromas“, - sako JAV Šiaurės Dakotos valstijos radiologas Edwardas Fogarty’is, kuris yra publikavęs straipsnių apie mitochondrijų ir hiperbarinės deguonies terapijos vaidmenį smegenų sutrikimų atvejais. Glutationas vadinamas taip pat „visų antioksidantų motina“, nes jo reikia 144 svarbioms molekulinėms reakcijoms žmogaus organizme.

Mažareikšmis nėra ir faktas, kad glutationas gali paveikti DNR siekdamas ją pataisyti ir kad tai „galingas valiklis“, neutralizuojantis įvairius mūsų organizmo teršėjus, pradedant tais, kurie susidaro ląstelėse kaip energijos gaminimo šalutiniai produktai, baigiant sunkiaisiais metalais, pesticidais, medikamentais, maisto priedais, radiacija ir kitais aplinkos toksinais.

Glutationas yra „galingas valiklis" neutralizuojantis įvairius mūsų organizmo teršėjus, pradedant tais, kurie susidaro ląstelėse kaip energijos gaminimo šalutiniai produktai, baigiant sunkiaisiais metalais, pesticidais, medikamentais, radiacija ir kt.

„Kai mąstote apie organizmo ląsteles kaip simfoniją, gamyba yra energija, deguonis - dirigentas, o glutationas -tai dirigento lazdelė. Kai ląstelėse yra daugiau glutationo, tuomet iš tiesų jose daugiau energijos. O, juo daugiau energijos turi, tuo mažesnė tikimybė, kad virusas įsibraus į tavo ląstelių lygmenį“, - aiškina E. Fogarty’is. Todėl, pasak jo, „visoms planetos ląstelėms reikalingas glutationas, o svarbiausi aminai, kurių reikia tam, kad gyventų, yra tie, kurie sintetina glutationą.“

Taigi - kas yra glutationas ir kodėl jis toks esminis sveikatai užtikrinti? Ir dar svarbesnis klausimas - ar galime jo koncentraciją padidinti, kad išvengtume susirgimų ir liktume sveiki?

Acetaminofeno priešnuodis

Kadangi glutationas labai reikalingas kiekvienai ląstelei, mūsų organizmas jį nepailsdamas gamina iš trijų dažnai sutinkamų aminorūgščių: cisteino, glicino ir glutamato. Iš šių trijų aminorūgščių cisteinas yra rodiklis, kuris liudija apie glutationo gamybos ribojimus.5 Jei mums ima trūkti cisteino, mums pradeda stigti taip pat glutationo, o cisteino koncentracijos padidėjimas gali padidinti mažą glutationo koncentraciją. Kaip tik todėl dešimtimis metų gydytojai acetaminofeno (paracetamolio) perdozavimo atvejais taikydavo papildomo N-acetilcisteino. Laikoma, kad didelių acetaminofeno dozių toksiškumas pasireiškia tuo, kad jos staigiai išsemia glutationo atsargas kepenyse. N-acetilcisteinu atkuriama glutationo koncentracija ir iš esmės sumažinama mirties rizika dėl šių vaistų perdozavimo.

Nuo gleivių

N-acetilcisteinas taikomas ir kaip gleives tirpinantis junginys sergant respiracinėmis ligomis, nes jis gali ardyti gleivėse esančias dvigubas sieros jungtis, padarydamas jas plonesnes, o gleives - lengviau pašalinamas.6 Kaip tik šiuo N-acetilcisteino gebėjimu - padidinti glutationo koncentraciją ir ardyti sieros jungtis - susidomėjo daugelis mokslininkų, ir tai paskatino juos atlikti tyrimus apie jo reikšmę įvairių ligų atvejais, pradedant šizofrenija, baigiant COVID-19.

Nuo virusų

Jau 1991 m. mokslininkai iš JAV nacionalinių sveikatos institutų, tarp jų ir dabartinis JAV COVID-19 darbo grupės vadovas dr. Anthony’is Faucis, informavo, kad glutationas ir N-acetilcisteinas galėtų užkirsti kelią ŽIV replikacijai ląstelėse. Mokslininkai pasiūlė, kad glutationo terapija galėtų duoti naudos sergantiesiems AIDS.7 Nuo to laiko glutationo ir N-acetilcisteino antivirusinės savybės patvirtintos per daugybę tyrimų.

Malšina gripo simptomus

1997 m. per kontroliuotą, dvigubai koduotą atsitiktinių imčių tyrimą, kuriame dalyvavo 262 asmenys, tyrimo dalyviai 6 mėnesius 2 kartus per dieną gaudavo placebo preparato arba N-acetilcisteino tablečių (600 mg; bendra N-acetilcisteino dozė buvo 1 200 mg per dieną). Kraujo tyrimai parodė, kad abiejose grupėse vienodai daug dalyvių susirgo H1N1 gripu, tačiau placebo grupėje 79 proc. iš infekuotųjų turėjo ryškių simptomų, o N-acetilcisteino grupėje tokių turėjo tik 25 proc. dalyvių. Dėl to grupėje, kuri vartojo N-acetilcisteino, tikimybė, kad išsivystys klinikiniai simptomai, sumažėjo beveik 3 kartus.8

Palyginti, 2017-2018 m. gripo vakcinos efektyvumas neviršijo 40 proc., t y. reikėjo paskiepyti 100 asmenų siekiant užkirsti kelią 40-iai simptominių gripo atvejų (ir turėti omenyje, kad nemaža dalis žmonių dėl vakcinos galėtų patirti nemalonių šalutinių reiškinių).

Per kitą tyrimą JAV mokslininkai iš Džordžijos valstijos universiteto (Georgia State University) sukūrė aminorūgščių kokteilį glutationo formavimuisi ląstelėse paskatinti. Jį sudarė 3 laisvos formos aminorūgštys - cisteinas, glicinas ir glutamatas - bei selenas. Buvo testuojamas šio kokteilio gebėjimas neleisti daugintis Zikos virusui. Mokslininkai nustatė, kad mišinys „vartojant jo ląstelėmis absoliučiai saugiomis dozėmis sumažino Zikos viruso replikaciją iki pat 90 proc.“9

Viename atvejų apraše minimi du pacientai, turintys koronaviruso sukeltą dusimą, kurie labai gerai reagavo į valandą trukusią procedūrą su geriamu ar į veną švirkščiamu glutationu.

Nuo uždegimo

Vienas 2018 m. atliktas tyrimas parodė, kad, savaitę vartojant N-acetilcisteino preparatų, asmenims, kurie serga pneumonija, galima pagerinti oksidacinę būklę ir uždegimo žymenis.10

Per kitą dvigubai koduotą atsitiktinių imčių tyrimą buvo lyginamas N-acetilcisteino ir placebo poveikis 60-iai pacientų, kuriems darė plaučių ventiliaciją. Tiems, kurie gaudavo N-acetilcisteino, buvo „iš esmės mažesnė rizika susirgti su plaučių ventiliacija susijusia pneumonija, palyginti su pacientais, kurie gaudavo placebo“ (26,6 proc. prieš 46,6 proc.).

Pacientai, kurie gaudavo N-acetilcisteino, taip pat turėjo praleisti trumpesnį laiką intensyviosios terapijos skyriuje (14 dienų prieš 17 dienų) ir ligoninėje apskritai (19 dienų prieš 24 dienas), be to, jų visiško pasveikimo rodikliai buvo geresni (56,6 proc. prieš 30 proc.).11

Nuo COVID-19

Šis ir dar kiti tyrimai apie N-acetilcisteiną patraukė medicininio švietimo kompanijos MedCram bendraturčio Rogerio Seheulto dėmesį. Jo vaizdo įrašai jutube apie sergančiųjų COVID-19 gydymą dviejų Pietų Kalifornijos ligoninių intensyviosios terapijos skyriuose, kuriuose jis dirba, turi dešimtis tūkstančių peržiūrų. Beje, R. Seheultas nėra vienintelis, kuris mano, kad N-acetilcisteinas turėtų būti reikšmingas COVID-19 profilaktikai bei gydant SARS-CoV-2 infekcijos paliestus asmenis, kurie suserga COVID-19, panašiai galvoja ir kiti mokslininkai.

N-acetilcisteinas gerina tų žmonių būklę, kuriems reikalinga plaučių ventiliacija

Per dvigubai koduotą atsitiktinių imčių tyrimą buvo lyginamas N-acetilcisteino ir placebo poveikis 60-iai pacientų, kuriems darė plaučių ventiliaciją. Tiems, kurie gaudavo N-acetilcisteino, buvo mažesnė rizika susirgti su plaučių ventiliacija susijusia pneumonija (26,6 proc. prieš 46,6 proc.) ir kone dvigubai didesni šansai visiškai pasveikti (56,6 proc. prieš 30 proc.).

Pacientai, kurie gaudavo N-acetiicisteino, intensyviosios terapijos skyriuje vidutiniškai praleido 3 dienomis mažiau (14 dienų prieš 17 dienų), o ligoninėje apskritai - 5 dienomis mažiau (19 dienų prieš 24 dienas).

Jau pačioje pandemijos pradžioje kai kurie gydytojai pastebėjo, kad COVID-19 nesielgia kaip tipiškas respiracinis sindromas, bet labiau kaip „ūminė kalnų liga“, sukeliant kai kuriems ligoniams neįprastų ir sunkių imuninių atsakomųjų reakcijų.

Gydytojai vis labiau įsitikino, kad dėl daugelio sunkių COVID-19 atvejų buvo kalta paciento imuninė sistema, kuri perdėm aktyviai reagavo į virusą. Kai imuninė sistema persistengia, ji gali sukelti vadinamąją citokinų audrą, kuomet imuninės signalinės molekulės - citokinai - sukelia daugiau netiesioginės žalos kovojant su virusu, nei tai padaro pats virusas.

Niujorko gydytojas Richardas Horowitzas publikavo atvejų aprašus apie du pacientus, turinčius koronaviruso sukeltą dusimą ir kurie labai gerai reagavo į valandą trukusią procedūrą su geriamu ar į veną švirkščiamu glutationu.12 Savo ruožtu švedų mokslininkai rėmėsi anksčiau atliktais tyrimais, per kuriuos analizuotas N-acetilcisteino uždegimo slopinamasis poveikis, ir pateikė paraišką dėl tyrimų apie maisto papildų vartojimą nuo COVID-19, siekiant stabdyti per greitas imuninės sistemos atsakomąsias reakcijas ir oksidacinį stresą, kurį tai sukelia.13

Jei žmonės profilaktiškai gertų N-acetilcisteino, ar tai sumažintų tikimybę, kad COVID-19 pavirs į sunkią formą? O jei pacientams ligoninėse N-acetilcisteino būtų švirkščiama pakankamai didelėmis dozėmis į veną, ar tai galėtų juos apsaugoti nuo ligos progresavimo iki poreikio atlikti intubaciją ir ventiliaciją?

Antikoaguliantas

Gydytojai ir mokslininkai pabrėžė taip pat N-acetilcisteino įtaką kraujo krešėjimui (koaguliacijai) mažinti, o tai būtų galima vadinti vienu iš veiksmingų antikovido efektų.

Rusijos Sankt Peterburgo universiteto Amiloidinės biologijos laboratorijos (vyresnioji mokslo darbuotoja Anna Aksenova pasiūlė idėją, kad SARS-CoV-2 infekcija galėtų būti susijusi su von Willebrando faktoriumi -vienu iš kraujo koaguliacijos sistemos svarbiausių komponentų. Pagal šią hipotezę, virusas kraujagyslėse stimuliuoja uždegimą. Organizmas nuosekliai išskiria fon Willebrando faktorių kaip atsakomąją reakciją, bet tai padidina trombozės riziką - kai kraujo krešuliai gali užkimšti ar visiškai užblokuoti kraujagysles. Su kraujo krešulių susiformavimu, kurie sukėlė miokardo infarktą ar insultą, siejama gana daug COVID-19 mirties atvejų.14

Viename iš R. Seheulto vaizdo įrašų, kuris nuo gegužės mėn. buvo žiūrėtas daugiau nei 150 tūkst. kartų, pasakojama apie plačiai prieinamą medicininę literatūrą, kurioje aiškintas N-acetilcisteino gleives skystinantis poveikis - kaip ardomos dvigubos sieros jungtys gleivėse bei dvigubos sieros jungtys von Willebran-do faktoriuje, o tai paaiškina N-acetilcisteino antikoaguliuojantį ir krešulių formavimąsi mažinantį poveikį.15

R. Seheultas minėjo kelis tyrimus apie šį N-acetilcisteino gebėjimą mažinti kraujo krešulių formavimąsi, o N-acetilcisteinas yra pigus, visiems prieinamas maisto papildas. Vienas iš tokių tyrimų buvo publikuotas 2017 m. žurnale Circulation. Išvertus į lietuvių kalbą jo pavadinimas būtų „N-acetilcisteino stiprus trombolitinis poveikis arterijų trombams“. Šiame tyrime aprašytas N-acetilcisteino gebėjimas ardyti sieros jungtis von Willebrando faktoriuje ir taip atlaisvinti arterijas. Tyrimo pabaigoje nurodyta, kad pateikta įrodymų, kurie patvirtina, kad N-acetilcisteinas esti „efektyvi ir saugi alternatyva šiuo metu prieinamiems trombus mažinantiems preparatams, kad atkurtų kraujagyslių laidumą po arterijų užsikimšimų“.16

„Tai tie patys trombai, kokie gali susiformuoti plaučių kraujagyslėse sergant COVID-19. Ir tokių tyrimų pasirodo vis daugiau“, - nurodė R. Seheultas, cituodamas įvairius veikalus, kuriuose analizuotos N-acetilcisteino maisto papildų antikoaguliuojančios savybės. Per vieną in vitro tyrimą apie N-acetilcisteino poveikį, panaudojant sveikų tyrimo dalyvių plazmos ėmimus demonstruotas N-acetilcisteino gebėjimas iš esmės sumažinti koaguliuojančius faktorius padarant kraują skystesnį, o tikimybę susiformuoti kraujo krešuliams - mažesnę.17 Per kitą tyrimą N-acetilcisteino antikoaguliuojamasis poveikis ir gebėjimas slopinti trombocitus įrodytas su žmonėmis, kuriems buvo atlikta pilvo aortos aneurizmos operacija.18 Dar kitas tyrimas patvirtino, kad N-acetilcisteinas „panaikino insulto sukeltus smegenų pažeidimus“, o tai koreliavo su glutationo koncentracija pelių smegenyse.19 Remdamasis rusų mokslininko A. Polonikovo hipoteze, kad sumažėjusi glutationo koncentracija didina neatsparumą sunkioms infekcijoms,

R. Seheultas sakė, kad „išmanantis profesorius paviešino labai panašias išvadas, prie kokių priėjome ir mes - N-acetilcisteinas kaip profilaktinė priemonė gali būti itin efektyvus“.

„Gera žinia apie N-acetilcisteiną yra, kad jis galėtų veikti mažindamas oksidacinį stresą ir potencialiai mažinti von Willebrando faktoriaus monomerus ir polimerus, kurie ateina kartu, kad formuotų kraujo krešulius. Taip būtų galima užkirsti kelią trombozei, kuri siejama su jais. Neturime įrodymų, kad tai galėtų būti veiksminga COVID-19 atveju, nes nesame atlikę tyrimų, bet, jei sujungiame į visumą viską, kas jau atrasta, atsiveria gana daug žadantis vaizdas.“

Jei žmonės profilaktiškai gertų N- acetilcisteino, ar tai sumažintų tikimybę, kad COVID-19 pavirs į sunkią formą, kaip tai būdavo gripo atveju?

O jei pacientams ligoninėse N-acetilcisteino būtų švirkščiama pakankamai didelėmis dozėmis į veną, ar tai galėtų juos apsaugoti nuo ligos progresavimo iki poreikio atlikti intubaciją ir ventiliaciją? Tokie klausimai kilo R. Seheultui. Galbūt jis greit gaus atsakymus į juos.

Šių metų liepą buvo atlikti bent keturi klinikiniai tyrimai su sergančiaisiais COVID-19, siekiant įvertinti N-acetilcisteino poveikį, palyginti su placebu. Per vieną iš tyrimų, kuriam vadovauja Memorial Sloan Kettering vėžio centro tyrėjai, pranešama, kad tikslas yra - patikrinti, kaip į veną sušvirkšti 6 g N-acetilcisteino galėtų paveikti sunkiai sergančiųjų COVID-19 būklę, ir palyginti tai su placebu. Rezultatų, kurių galėtų nebūti iki pat 2021 m. antros pusės, verta laukti.20

• Celeste McCovern
• Tarptautinis žurnalas „Ko gydytojai tau nepasako“. Medžiaga parengta pagal straipsnį „Supermedžiaga, kuri medžioja virusą“.

Parengta pagal:

1. ACS Infect Dis, 2020; 6:1558-62
2. J Cerontol A Biol Sci Med Sci, 2020; 75:1089-94; Curr Opin Clin Nutr Metab Care, 2015; 18:89-95; Biochem Pharmacol, 2011; 81:187-93; Exp Ther Med, 2017; 14:2863-8; Molecules, 2018; 23:3305
3. Altern Ther Health Med, 2016; 22:44-50
4. J Cerontol A Biol Sci Med Sci, 2020; 75:1089-94
5. Methods Enzymol, 1995; 251:3-7
6. Toxicol Rep, 2020; 7:768-71
7. Proc Natl Acad Sci USA, 1991; 88:986-90
8. Eur Respir J, 1997; 10:1535-41
9. Antiviral Res, 2019; 161:46-52
10. Medicine (Baltimore), 2018; 97:e13087
11. Med Gas Res, 2018; 8:19-23
12. Respir Med Case Rep, 2020; 30:101063  
13. Toxicol Rep, 2020; 7:768-71
14. Ecologicol Cenetics, 2020,18:135-8  
15. Free Radic Res, 2018; 52 :751-62
16. Circulation, 2017; 136:646-60
17. J Med Toxicol, 2013; 9:49-53
18. Blood Coogul Fibrinolysis, 2006; 17:29-34  
19. Redox Biol, 2018; 14:218-28
20. Clinicaltrials.govidentifier: NCT04374461

Visų antioksidantų motina

Glutationas yra unikalus, nes tai vienintelis antioksidantas, kurio esama kiekvienoje mūsų organizmo ląstelėje.

Klivlando klinikos (Cleveland Clinic) funkcinis gydytojas Markas Hymanas pavadino glutationą „visų antioksidantų motina", nes šios molekulės pagrindinė užduotis - grumtis su žalingais laisvaisiais radikalais, besiformuojančiais organizme.

Laisvieji radikalai formuojasi ir kaip šalutinis produktas energijos medžiagų apykaitoje, ir dėl fizinės veiklos, ir nuo aplinkos toksinų. Tai itin reaktyvūs junginiai, „šokinėjantys" aplink ląstelę ir keliantys pažeidimų, panašiai kaip tai daro degančios anglys, apsvilinančios viską, prie ko prisiliečia.

Kadangi mūsų mitochondrijos, energijos jėgainės, kurių esama kiekvienoje ląstelėje ir kurios nuolat gamina energiją visiems organizmo poreikiams, pradedant mąstymu, baigiant fermentų sinteze ir raumenų kontrakcijomis, pagamina ir daug laisvųjų radikalų, glutationas nepailsdamas neutralizuoja atsiradusius žalotojus.

Glutationas yra unikalus, nes tai vienintelis antioksidantas, kurio esama kiekvienoje mūsų organizmo ląstelėje, ir, priešingai kitiems antioksidantams (pvz., vitaminams C ir E), jis po laisvojo radikalo neutralizavimo susijungia su kita oksiduota glutationo molekule, kad neutralizuotųsi pats.

Be to, glutationas veikia sinergiškai su kitais antioksidantais, vitaminais C ir E, kofermentu Q10, alfa lipo rūgštimi, pakeisdamas juos, kad jie galėtų ilgiau veikti. Kepenyse, blužnyje ir odoje glutationo koncentracija yra tūkstančius kartų didesnė nei kitų antioksidantų.

Glutationas pasižymi ne tik antioksidaciniu ir valomuoju poveikiu, jis veikia taip pat ir kaip proteinų transporteris tarp ląstelių ir ląstelių sudedamųjų dalių, signalizuoja imuninei sistemai, kad ši reaguotų į įsibrovusius patogenus ir taisytų pažeistą DNR.

Pagerinkite savo glutationo koncentraciją natūraliai

Glutationas — tai labai svarbi molekulė mūsų organizme, atliekanti įvairias funkcijas, pradedant laisvųjų radikalų surišimu, baigiant aplinkos toksinų neutralizavimu. Didelė glutationo koncentracija siejama su jaunyste ir gyvybingumu, o per šimtus mokslinių tyrimų aptiktas ryšys tarp mažos glutationo koncentracijos ir ligų.

Rūkymas, alkoholinių gėrimų vartojimas, nevisavertė mityba, kontaktas su aplinkos tarša, miego trūkumas ir stresas - visa tai greit „suvalgo" glutationo koncentraciją. Iš esmės svarbu taip pat tai, kad po 30 metų amžiaus glutationo koncentracija dažniausiai ima mažėti.

„Taikau tai kasdien, kiekvienu sudėtingu atveju, taip pat tada, kai sveikatos problemų kyla žmogui senstant",- sako Didžiojoje Britanijoje dirbanti gydytoja Sarah'a Myhill, knygos „Tvari medicina: demaskuojant XXI a. medicinos praktiką" (Sustainable Medicine: WhistleBlowing on 21st Century Medical Practice, leidykla Chelsea Creen, 2018) autorė. Štai keli dalykai, į ką reikia atsižvelgti norint, kad glutationo koncentracija būtų optimali.

Geriamas glutationas

Gydytoja S. Myhill sako, kad 250 mg paprasto, geriamo glutationo jos pacientams padidino glutationo koncentraciją eritrocituose. Ji nepataria vartoti brangesnės, liposominės versijos, kadangi „paprastas" glutationas esti tiek pat veiksmingas. Jei nuspręsite vartoti glutationo turintį maisto papildą, žiūrėkite, kad jis būtų pagamintas iš L-glutationo, nes tai vienintelė aktyvi forma.

N-acetilcisteinas

N-acetilcisteinas daro panašų darbą kaip glutationo maisto papildai, - sako S. Myhill, - nes N-acetil-cisteinas taip pat didina glutationo koncentraciją kraujyje. Pasak kai kurių mokslininkų, esama net įrodymų, kad vartoti N-acetilcisteino esti geriau, nes taip didinama plazmoje esančio cisteino koncentracija, o tai toliau didina glutationo koncentraciją plazmoje. Per bandymus su gyvūnais aprašomas taip pat N-acetilcisteino gebėjimas prasibrauti per kraujo-smegenų barjerą, kad padidintų glutationo koncentraciją smegenyse.1 N-acetilcisteinas nėra brangus ir yra plačiai prieinamas.

Rekomenduojama dozė: 600 mg 2 kartus per dieną.

Beje, galima paminėti ir tai, kad gydytojas Josephas Mercola yra rekomendavęs per šventę, kurioje planuojama gerti alkoholinių gėrimų, bent 30 min. prieš tai išgerti ne mažiau nei 200 mg N-acetilcisteino. Taip galima sumažinti staigų glutationo koncentracijos mažėjimą, skatinantį pagirių atsiradimą.2

1. Molecules, 2018; 23:3305
2. Clutatione and NAC Play Crucial Roles in Health and Fitness. 2019-12-30, www.mercola.com

Kitos priemonės, didinančios glutationo koncentraciją

Selenas. Selenas yra mikroelementas, kuris žinomas dėl savo antivirusinio poveikio ir reikalingas tam, kad organizmas suformuotų antioksidantą glutationą. Seleno gausu organų mėsoje, vištienoje, ruduosiuose ryžiuose ir bertoletijose.

Rekomenduojama dozė: 140-200 µg per dieną seleno-metionino forma.
Išrūgų baltymai. Tyrimai liudija, kad išrūgų baltymai yra maisto papildas, kuris didina glutationo koncentraciją.1

Produktai, kuriuose daug sieros. Glutatione yra sieros, o tai trečia pagal dažnumą mineralinė medžiaga žmogaus organizme. Glutationo formavimasis priklauso nuo sieros turinčių aminorūgščių koncentracijų organizme. Labiausiai tai priklauso nuo cisteino, kurio galima gauti valgant sieros turinčių produktų: daugumą produktų, kuriuose gausu baltymų (pvz., kiaušiniai, mėsa, žuvis, sėklos, jogurtas, brokoliniai, gūžiniai, lapiniai, briuseliniai ir žiediniai kopūstai, svogūnai, česnakai, svogūnų laiškai). Kai kurie žmonės renkasi gauti sieros papildomai, metilsulfonilmetano pavidalu, kurio reikia vartoti pagal pakuotės lapelio nurodymus.

Vitaminai C ir E. Vitaminai C ir E abu yra antioksidantai, veikiantys tandeme su glutationu. Mokslininkams jau dešimtimis metų žinoma, kad vitaminas C gali padidinti glutationo koncentraciją sveikų asmenų eritrocituose.2

Vitaminas E apsaugo nuo glutationo priklausomus fermentus, kurie būna nepakeičiami užtikrinant antioksidacines funkcijas.3

Vitamino C esama citrusiniuose vaisiuose ir kiviuose, o geri vitamino E šaltiniai yra riešutai, sėklos, avokadai ir žuvis.

Rekomenduojama palaikančioji vitamino C dozė: 1-2 g 2 kartus per dieną.

Vitamino E dozė: 400 mg per dieną.

Rinkdamiesi maisto papildą su vitaminu E, ieškokite tokio, kuriame yra tokotrienolių, nes jie yra geresnis variantas už tokoferolius. Vartokite pagal pakuotės lapelio nurodymus.

1. Eur J Clin Invest, 2001; 31:171-8;
2. Anticancer Res, 2000; 20:4785-92
3. Drug Metab Rev, 2003; 35:215-53

N-acetilcisteino šalutinis poveikis

Mokslininkai iš Whole Systems tyrimų instituto Portlande, JAV Oregono valstijoje, publikavo tyrimą apie N-acetilcisteino uždegimo slopinamąjį poveikį kovoje su COVID-19. Svarbu tai, kad šio maisto papildo vartojimo rizika labai maža. „Per klinikinius tyrimus N-acetilcisteinas pasižymėjo puikiais saugumo rodikliais", - nurodo autoriai.

Kai kurie asmenys, gerdami N-acetilcisteino, yra patyrę šalutinių reiškinių, tarp jų, opų burnos ertmėje, pykinimą ir rūgšties refliuksą. Purškiamas N-acetilcisteinas gali sukelti kvėpavimo takų užgulimą, lėtinį kosulį ir sustiprinti bronchų astmą. Sunkios nepageidaujamos reakcijos į N-acetilcisteiną, kurio sušvirkšta į veną, būna retos. Jos konstatuotos tik gydymo metu perdozavus šio preparato.1

Kaip tik uždegimo slopinamasis poveikis ir gebėjimas pagerinti glutationo antioksidacinį poveikį sukėlė domėjimąsi N-acetilcisteino taikymu nuo įvairių ligų - sergant neurodegeneracinėmis ir psichikos ligomis, pvz., priklausomybėmis, šizofrenija, Alzheimerio ir Parkinsono ligomis. Laikoma, kad tai galėtų padėti užkirsti kelią pažintinių gebėjimų mažėjimui senatvėje, taip pat malšinti neuropatinį skausmą ir švelninti insulto pasekmes.2

1. Med Hypotheses, 2020; 143 :109862
2. Molecules, 2018:23:3305

O pabaigai, jei jums reikia galite įsigyti N-acetilcisteino iHerb platformoje, arba glutationo, pasiskaitykite atsisiuntimo sąlygas, pirmai prekiai kodas nuolaidos FTK282.