Visa tiesa apie Sovietų Sąjungos aktorių Georgijų Viciną

Prieš penkiasdešimt metų Sovietų Sąjungos kino teatrus pasiekusi kino juosta „Operacija Y ir kiti Šuriko nuotykiai“ tapo kino klasika, o jame vaidinę aktoriai – pirmo ryškumo žvaigždėmis.

Įpročiai: trečias nebūsiu!

Vicinas septynis kartus vaidino Bailį. Vėliau vaidino Paniurėlį juostoje „Sėkmės džentelmenai“, girtuoklį komedijoje „Negali būti“. Keitėsi scenarijai, o įvaizdis liko toks pat – išgeriantis prasčiokėlis. Žiūrovai galvojo, kad gyvenime jis taip pat yra alkoholikas, prie jo visada kabinėdavosi girtuokliai ir siūlydavo jam: „Būsi trečias?“. Jis atsakydavo: „Ne, aš galiu būti tik ketvirtas ir būtent tokia yra koncepcija“. Kol girtuokliai suprasdavo, ką nori pasakyti aktorius, jis spėdavo nueiti. Vicinas apskritai nevartojo alkoholio. „Kaukazo belaisvės“ filmavimo metu dėl to jam kilo problemų. Pagal scenarijų, Vicinas turėjo vienu ypu išgerti visą puodelį alaus, tačiau jis kategoriškai atsisakė tai daryti. Užtat pasiūlė kitą išeitį: „įpilkite erškėtuogių gėrimo“. Filmuojamas pirmas dublis, antras... Vicinas išgėrė jau penkis puodelius, ir tada kažkas pastebėjo: „Netinka! Nėra putos!“ Kitas filme vaidinęs žymus aktorius Jurijus Nikulinas pasiūlė į puodelį įdėti vatos, tačiau Vicinas neištvėrė: „Šeštas puodelis man jau nebetilps. Ar su vata, ar be jos!“. „Kaip sau norite, - įsikišo režisierius Leonidas Gaidajus. – Bet nufilmuoti dar vieną dublį teks. Ir šįkart su tikru alumi“. Blaivininkui Vicinui teko per jėgą išgerti puodelį alaus.

Filmas: Operacija "Y" ir kiti Šuriko nuotykiai

Karjera: dramos aktoriaus potencialas

Vicino pase ir antkapyje užrašyta gimimo data – 1917 metų balandžio 23-oji. Iš tikrųjų jis gimė 1918 metais, o papildomus metus sau priskyrė tam, kad greičiau įstotų į teatro studijas. Oficiali aktoriaus gimimo vieta – Petrogrado (Sankt-Peterburgo) miestas – taip pat išgalvota. Jis atėjo į šį pasaulį Suomijoje, Terioki gyvenvietėje, kuri vėliau atsidūrė sovietų imperijos teritorijoje. Bet ar įmanoma, kad nacionalinis didingos valstybės artistas galėjo gimti užsienyje?! Savaime suprantama, kad ne! Būtent todėl jo biografija buvo pataisyta. Aktoriaus filmografijoje taip pat yra netikslumų. Jo pirmuoju vaidmeniu kine laikomas opričniko vaidmuo Sergejaus Eizenšteino juostoje „Ivanas Rūstusis“. Tačiau Georgijus Vicinas yra sakęs, kad Eizenšteino akyse nėra regėjęs, o ekrane pirmą kartą pasirodė geležinkelininko vaidmenyje Sergejaus Jutkevičiaus filme „Sveika, Maskva“. Tai buvo 1945-ieji metai. Vėliau režisierius Grigorijus Kozincevas nufilmavo jį Gogolio vaidmenyje ir ruošėsi filmuoti „Hamlete“. Apskritai, iš pradžių Vicinui buvo žadama dramos aktoriaus karjera, tačiau jo kino likimas pasikeitė po 1961 metais išleisto trumpametražio Gaidajaus fimo „Šuo Barbosas ir neįprastas krosas“. Jis tapo Bailiu, o Hamletą suvaidino aktorius Smoktunovskis.

Filmas: Degtindariai

Gyvenimas: negodus geradarys Georgijus Vicinas galėjo turėti viską: automobilius, sodybas, pinigus. Tačiau aistros turtams jis neturėjo. „Jis nebuvo parsidavęs, - sako Vladimiras Cukermanas. – Stengėsi gyventi kukliai. Jis slėpėsi nuo įkyrios publikos savo bute arba išvažiuodavo vienas į gamtą tik su molbertu“. Gyvenimo pabaigoje jis pasirodydavo humoristiniuose koncertuose, o gavęs honorarą pirkdavo maistą benamiams šunims. Vieną kartą priglaudė pusgyvį aviganį, jį atgaivino ir pavadino Berniuku. Šuo mėgdavo miegoti ant savo šeimininko. Kai Vicinui skambindavo iš kino studijos, jo sutuoktinė sakydavo: „Jis negali kalbėti. Ant jo miega Berniukas. Vargšas šuo tiek prisikentėjo... tegul dabar pailsi“. Georgijus Vicinas mirė 2001-ųjų spalį, sulaukęs 83 metų.