Ieškiniai rodo FCC nesugebėjimą įvertinti įrodymų apie belaidžių technologijų poveikį sveikatai

Ne pelno organizacijos „Children’s Health Defense“ ir „Environmental Health Trust“ pareiškė ieškinius Federalinei ryšių komisijai (FCC), kaltindami pastarąją nepagrįstai atmetus 1700 paraiškų su įrodymais, patvirtinančiais spinduliuotės ryšį su ląstelių pažeidimais, DNR pažeidimais, nevaisingumu, kancerogeniškumu, kognityvinės funkcijos sutrikimais ir širdies bei kraujagyslių veiklos sutrikimais.

Dvi savarankiškos sveikatos gynimo organizacijos padavė į teismą Federalinę ryšių komisiją (FCC), nes ši visiškai ignoravo įrodymus, patvirtinančius, kad belaidžių technologijų pagrindu veikiantys prietaisai ir infrastruktūra, pavyzdžiui, mobilieji telefonai ir mobiliojo ryšio bokštai, turi rimtą poveikį sveikatai.

Ieškiniai buvo pareikšti po to, kai FCC besąlygiškai atmetė visus įrodymus, pateiktus jai per šešerius metus trukusį viešą tyrimą, kurį pradėjo pati FCC. Ši komisija, kuri yra „nepriklausoma JAV Vyriausybės institucija, reguliuojanti radijo, televizijos, laidų, palydovų ir kabelinius ryšius Jungtinėse Amerikos Valstijose“, 2013 metais pradėjo tyrimą ir kreipėsi į visuomenę prašydama pakomentuoti tyrimo turinį, išsakant nuomonę, ar komisijai reikėtų peržiūrėti savo pačios 1996 m. priimtas Rekomendacijas dėl radijo dažnių spinduliuotės normų. Tyrimas buvo baigtas 2019 m. gruodžio mėnesį.  

Per šį laikotarpį FCC sulaukė daugybės mokslinių ir žmogiškųjų įrodymų, patvirtinančių fizinę žalą, kurią daro tokių belaidžių technologijų, kaip Wi-Fi ir mobiliojo ryšio bokštai, spinduliuotė. Šie įrodymai buvo pateikti 1700 paraiškose kartu su recenzuotų tyrimų medžiaga apie visapusiškai kenksmingą radijo dažnių spinduliuotės poveikį sveikatai, pavyzdžiui, įtaką ląstelių pažeidimams, DNR pažeidimams, nevaisingumui, kancerogeniškumui, kognityvinės funkcijos sutrikimams ir širdies bei kraujagyslių veiklos sutrikimams.      

Į komisiją su prašymais persvarstyti spinduliuotės normas kreipėsi mokslininkai ir mokslo organizacijos, tokios kaip, „BioInitiative“ ir „EMF Scientist“, gydytojai ir sveikatos priežiūros specialistų organizacijos, taip pat daugybė žmonių, tarp kurių – belaidžių technologijų sužalotų vaikų tėvai. 

FCC, norėdama persvarstyti savo pačios nustatytas „radijo dažnių poveikio normas ir strategiją“, nes taip rekomendavo Kongreso Vyriausybės apskaitos biuras, paprašė visuomenės pateikti mokslinių tyrimų medžiagą ir įrodymus apie radijo dažnių spinduliuotės daromą fizinę žalą.

Bet FCC be ilgų svarstymų atmetė visus gautus įrodymus, nepateikdama jokių paaiškinimų.

FCC pareiškė, kad „absoliuti dauguma paraiškų buvo nemokslinio pobūdžio, o ir tos paraiškos, kurios, regis, ir rėmėsi moksline informacija, netiko tam, kad jomis būtų įtikinamai pagrįsta būtinybė peržiūrėti esamas radijo dažnių normas“, – nurodė FCC sprendime užbaigti savo tyrimą.  

FCC taip pat rėmėsi panašaus tipo įstaigų, tokių, kaip Maisto ir vaistų administracija (angl. FDA), pavyzdžiu, teigdama, kad „jokie įrodymai nepaskatino panašių į mus sveikatos apsaugos ir saugos įstaigų priimti esminių strateginių rekomendacijų dėl radijo dažnių poveikio reguliavimo stiprinimo.“

„FDA Prietaisų ir radiologinės sveikatos centro direktorius dar 2019 metų balandžio mėnesį pranešė Komisijai, kad „jokie esamų normatyvų pokyčiai šiuo metu nereikalingi“, – tęsė FCC.   

„Išnagrinėję dokumentą, mes neradome tinkamo pagrindo naujiems teisės aktams rengti ir todėl atsisakėme minties iš naujo įvertinti šiuo metu galiojančias radijo dažnių poveikio normas“, – nusprendė FCC, turėdama galvoje savo pačios 1996 metais patvirtintas Rekomendacijas dėl radijo dažnių spinduliuotės poveikio normų.

Toks nepagrįstas mokslinių tyrimų duomenų ir tiesioginių įrodymų atmetimas paskatino ne pelno organizacijas „Children’s Health Defense“ (CHD) ir „Environmental Health Trust“ (EHT) paduoti FCC į teismą.

„CHD ir EHT padavė atskirus ieškinius prieš FCC, tačiau pateikė teismui bendrus rašytinius įrodymus“, – pranešė organizacija „Children’s Health Defence“. Bylos buvo nagrinėjamos JAV Kolumbijos apygardos Apeliaciniame teisme.

Žodinio bylos nagrinėjimo (teisminių ginčų) metu vienas iš teisėjų – Robertas Wilkinsas, kuris pagal išsilavinimą yra chemijos inžinierius, replikavo FCC: „Esu nusiteikęs priimti jums nepalankų sprendimą.“

Ši replika, taip pat kitos teisėjų pastabos, kritikuojančios FCC rodomą „amžiną ištikimybę“ 1996 m. Rekomendacijoms, įžiebė viltį dėl šios bylos, kurią teises ir interesus ginančios organizacijos vadina „istorine byla“.

„Aš nuolat girdžiu iš žmonių, kurių gyvenimas sugriautas, kad jie nežino, ką daryti, kur kreiptis. Jiems reikia pagalbos. Kai kurie netgi ryžtasi savižudybei. Mes, kaip bendruomenė, privalome jiems padėti rasti atsakymus“, – abiejų organizacijų surengtoje spaudos konferencijoje po žodinio bylos nagrinėjimo kalbėjo CHD advokatas Scottas McCullough. Jis pateikė argumentus CHD, EHT, Saugių mobiliojo ryšio telefonų naudotojų ir kitų ieškovų (pareiškėjų) vardu.  

„Šimtai žmonių rašė [FCC] baisius laiškus. Neįmanoma sulaikyti ašarų skaitant, ką žmonės pasakojo Komisijai. O ji nepadarė nieko. Ji spjovė jiems į veidą. Mes savo pareiškime vadiname tai smūgiu žemiau juostos – nes būtent taip ir yra“, – sakė McCollough.

Bendruose rašytiniuose parodymuose CHD ir EHT teigė, kad FCC nepagrindė savojo sprendimo jokiais įrodymais. Abu ieškovai nesutinka dėl nurodyto įrodymų atmetimo pagrindo – „įrodymų, kurie pagrįstų sprendimų priėmimo būtinybę, trūkumo“, todėl toks atmetimas yra „nepagrįstas ir savavališkas“. Be to, jų teigimu, tokiu būdu buvo pažeistas Administracinių procedūrų įstatymas, taip pat Nacionalinės aplinkos apsaugos politikos įstatymas ir 1996 m. Telekomunikacijų įstatymas, kadangi „nebuvo svarstomas tokio sprendimo poveikis visuomenės sveikatai ir saugumui.“

„Mes dirbame su dažniais, ne su žmonėmis“

CHD advokatas Scottas McCollough, pradėdamas kalbą teisminio nagrinėjimo metu, pabrėžė, kad FCC požiūrį į žmonių pareiškimus dėl radijo dažnių spinduliuotės žalos atspindi vienas vienintelis telefono skambutis.     

„Vienas iš ieškovo žmonių neseniai kreipėsi į FCC, norėdamas išsiaiškinti, kaip gauti kompensaciją už sužalojimus, kuriuos patyrė dėl radijo dažnių poveikio. Komisijos atstovas jam pasakė: „Mes dirbame su dažniais, ne su žmonėmis“ ir padėjo ragelį“, – pasakojo McCollough.

„Jie [FCC] nesupranta biologinio poveikio, ir nenori suprasti. Dėl to jiems kyla problemų“, – vėliau spaudos konferencijoje pažymėjo McCollough.

Štai kodėl, pasak McCollough, FCC ir toliau atkakliai tvirtina, kad nėra jokių įrodymų, jog belaidės technologijos yra kenksmingos, nors prieš juos ant stalo guli 11 000 puslapių mokslinių ir žmogiškųjų įrodymų, pagrindžiančių „neabejotinai kenksmingą belaidžių technologijų poveikį ir platų susirgimų mastą“, kuriuos pateikė CHD, EHT ir kiti bendraieškovai.    

Ir šie 11 000 puslapių tėra „ledkalnio viršūnė“, kalbant apie belaidžių technologijų kenksmingą poveikį, pabrėžė organizacijos CHD advokatė Dafna Tachover, CHD 5G ir belaidžių technologijų projekto direktorė. „Šiais atvejais mes turime pasikliauti tais įrodymais, kurie buvo pateikti komisijai tyrimo metu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Tachover.

11 000 puslapių dokumentų paketo „Bendrajame priede“ pateiktos „nuorodos į tūkstančius recenzuotų mokslinių tyrimų, kurių metu buvo nustatyti DNR pažeidimai, reprodukcinės sistemos pažeidimai, neurologinis poveikis, pavyzdžiui, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas, taip pat spindulinė liga, kuri, atrodo, yra dažniausiai pasitaikanti belaidžių technologijų žalos forma“, – pranešė CHD.

„Įrodymai parodo poveikį smegenims, įskaitant sutrikusią kraujotaką ir hematoencefalinio barjero pažeidimus, kognityvines ir atminties problemas bei poveikį miegui, melatonino gamybai ir mitochondrijų pažeidimus“, – toliau rašoma CHD ataskaitoje.

CHD taip pat pranešė, kad įrodymai atskleidžia „priežastinį žalos mechanizmą“: tai oksidacinis stresas, kuris „buvo nustatytas 203 tyrimuose iš 225“ ir „gali sukelti vėžį, nevėžinius susirgimus bei DNR pažeidimus.“

TEISĖJAI KRITIKUOJA FCC

Spaudos konferencijoje po žodinio bylos nagrinėjimo CHD pirmininkas Robertas F. Kennedy‘is jaunesnysis pasakė, kad organizacijos „buvo pagerbtos to, ką mes vadiname „karštąja kėde“.

„Teisėjai atliko didžiulį darbą įsigilindami į kiekvieną motyvą, jie buvo puikiai susipažinę su byla ir aiškiai skeptiškai nusiteikę FCC parodymų atžvilgiu“, – pažymėjo Kennedy’is.

Žodinio bylos nagrinėjimo metu teisėja Millet kelis kartus suabejojo FCC advokato argumentais dėl FCC ryšio su FDA ir dėl nepakankamo FDA indėlio. 

„Kaip FCC galėjo šitaip aklai pasikliauti FDA atsakymu, kuris net nebuvo susijęs su tuo, dėl ko jūs prašėte informacijos: su prietaisais [išskyrus mobiliuosius telefonus], su kelių prietaisų naudojimu ir su fizine žala, išskyrus vėžį?“, – klausė teisėja Millet. 

FCC advokatas sutiko: „Jūs teisi, jie kalbėjo tik apie mobiliuosius telefonus.“

Taip pat FCC advokatas pripažino, kad nors komisija „labai aiškiai leido suprasti“, jog pasitiki „kitomis įstaigomis, turinčiomis patirties šioje srityje“, jos prašymai „atsitrenkė į tylos sieną“. 

„Mes oficialiai kreipėmės į kitas įstaigas, turinčias patirties šioje srityje, ir paprašėme jų nuomonės. Mes labai aiškiai parodėme, kad norime jomis pasitikėti. Juk, kažkada nustatydami normas, mes pirmiausia vadovavomės ekspertinių įstaigų nuomonėmis“, – teisėjams aiškino FCC advokatas.    

Į teisėjos Millet klausimą, ar FCC pasitiki kitomis įstaigomis, be FDA, FCC advokatas atsakė:  „Mes oficialiai kreipėmės į visas ekspertines šios srities įstaigas ir paprašėme jų nuomonės, mes septynerius metus tęsėme viešą tyrimą, sudarydami visas galimybes apsvarstyti visus klausimus, tačiau nė viena iš šių įstaigų nepasakė, kad turime pakeisti savuosius normatyvus. Mes nesiginčijame, kad jų tylėjimą reikėtų suprasti kaip pritarimą, tačiau tylos nereikėtų suprasti ir kaip nesutikimo su galiojančiomis normomis.“

AR FCC REGULIAVIMO VEIKLA NEBEATITINKA TIKSLO?

Svarstydamas spaudos konferencijoje apie šią „ekspertinių“ įstaigų tylą, McCullough spėjo, kad pati reguliavimo sistema jau nebeatitinka jai keliamų tikslų.

„Per šį laiką tapo akivaizdu, kad institucijos, kurios yra atsakingos už subjektų reguliavimą, beveik neišvengiamai patenka į jų spąstus, yra tarsi užgrobiamos“, – pabrėžė jis. „Joms įteigiama, kaip [veikia] šis sektorius, ir tada, klausydamos tų įstaigų, kurias turi prižiūrėti, jos pradeda ugdytis kažką panašaus į Stokholmo sindromą. Tiesą sakant, didžiąją laiko dalį jos mato tik tai.“

Tachover spaudos konferencijoje paklausė Kennedy’io, koks, jo manymu, yra „efektyviausias dalykas, ką galėtų padaryti mūsų judėjimas, kad sulauktume pokyčių.“

Jis atsakė taip: „Manau, turime ir toliau spausti šią instituciją. Svarbiausias dalykas – mes turime gauti pinigų iš politikos, nes, kaip pažymėjo Scottas, dėl institucijos „užgrobimo“ nekyla abejonių. Yra šimtai straipsnių, kuriuose užfiksuotas šis procesas. Scottas minėjo, kad tai vyksta tiesiogiai ir netiesiogiai. Kai kurios [institucijos] yra niekuo dėtos, bet didžioji dalis jų tampa korumpuotomis. Ir šis procesas stiprinamas biudžeto lėšomis.“

Toliau jis papasakojo, kaip gali veikti įstaigos „užgrobimo“ procesas.

„Kai matomų ir galingų kontrolės ir priežiūros institucijų pareigūnams artėja pensinis amžius, jie žino, kad gali penkis kartus pasikelti savo atlyginimą, pereidami dirbti į įstaigas, kurias kontroliavo“, – sakė jis. 

„Todėl paprastai per metus ar dvejus, kol išeis į pensiją, jie pradeda teikti neapgalvotas ir neatsargias lengvatas, demonstruodami palankumą vienoms ar kitoms įstaigoms, kuris yra labai pastebimas, matomas jų kontroliuojamame sektoriuje. O juk šie pareigūnai – tai žmonės, kurie vadovauja departamentams, kurie samdo naujus žmones ir kurie rodo pavyzdį savo įpėdiniams. Taip po truputį į šį procesą įtraukiama visa institucija“, – tesė Kennedy’is. 

„Nei šioje šalyje, nei niekur kitur teisėjai spontaniškai, būdami atitrūkę nuo realybės, neatneš mums pergalės. Mes turime pakloti visuomeninį pamatą. Turime parodyti teisėjų kolegijai, kad visuomenė – štai ten, ir kad ji nori reformų. Kad ten yra žmonių, tokių kaip jūs, kurie buvo sužaloti. Turime paviešinti šias istorijas, šias neįtikėtinai galingas alegorijas, rodančias, kaip žlunga demokratija, kaip ji išjuokiama, ir kaip baisiausiais būdais žalojami žmonės. Mums reikalingas masinis judėjimas, kuris nuolat perduotų iš lūpų į lūpas šias istorijas“, – užbaigė Kennedy‘is.     

Pirmą kartą paskelbta: Life Site News. Tekstas perpublikuojamas iš gojauskelias.lt