Juoda figūra su geltonomis akimis gąsdina Oklahomos gyventojus

Paranormalių reiškinių tyrinėtojas Lonas Strikleris 2017 metų birželio 14 dieną gavo sutuoktinių poros iš Oklahomos laišką, kuriame jie rašė apie keistą judėjimą aplink savo namą, kuris vyksta paskutines dvi savaites.

Sutuoktiniai jau 30 metų gyvena name miškingoje vietovėje Oklahomos valstijos (JAV) pietryčiuose, tačiau iki šiol nieko neįprasto nepastebėjo. Tačiau keisti įvykiai, pradėję čia dėtis nuo praėjusių metų birželio pradžios, ne juokais išgąsdino sutuoktinius.

Birželio 1 dieną, maždaug devintą vakaro, namo šeimininkė, išlydėjusi vyrą į darbą, namo verandoje skaitė laikraštį. Staiga nuo ežero, esančio už 200 metrų nuo namo, pusės moteris išgirdo baisų veriantį cypimą. Nesikeldama nuo kėdės, ji pažvelgė į miško pusę, iš ten po kelių minučių pasigirdo sunkių žingsnių garsai.

“Girdėjau, kaip kažkas ėjo dviem kojomis. Bet buvo jau tamsu, todėl nieko negalėjau įžiūrėti. Netikėtai iš miško išsiveržė tris elniai ir prabėgo pro namą”, - moteris pamanė, kad tai tie žvėrys sukėlė tokį triukšmą, atsistojo ir nuėjo į namą. Po tos nakties cypiantis garsai buvo girdimi dar kelis kartus. Tačiau net ir namo šeimininkas, kuris buvo užkietėjęs medžiotojas, nesugebėjo nustatyti, kas galėjo skleisti tokius garsus. Birželio 13 dieną šeimininkė, kaip visada, išlydėjo vyrą į darbą, o paskui, sėdėdama verandoje, kalbėjosi su dukra telefonu.

“Visą vakarą neapleido keistas jausmas, vis žvalgiausi į miško pusę. Baigiau kalbėtis su dukra, jau norėjau eiti į namą, ir netikėtai pastebėjau, kad iš miško tiesiai į mane žiūri dvi ryškiai geltonos akys”. Kai moteris suvokė, kad akys šviečia dviejų metrų aukštyje nuo žemės, nėrė į namą ir greitai užsirakino duris. Paskui išjungė ir lempas viduje, tik paliko šviesą verandoje.

“Atsargiai pažvelgiau pro langą ir kiemo gilumoje pamačiau aukštą tamsią figūrą. Akys švietė labai ryškiai ir žiūrėjo į mano pusę. Kai mano akys priprato prie tamsos, įžiūrėjau ilgas storas rankas, pirštus su ilgais nagais, ištįsusį snukį ir ilgas smailias ausis”. Ir net kaip ta būtybė pasislėpė miške, namo šeimininkė vis dar negalėjo atsigauti nuo nervinio drebulio. Ji paskambino dukrai ir paprašė kuo skubiau atvažiuoti.

“Kitą rytą pasakojau vyrui, ką mačiau. Jis tiki gyvūnų dvasiomis, bet net ir jis buvo sutrikęs. Vyras pasakė, kad tai, galbūt, “piktoji dvasia”; jei mes ją ignoruosime, tai ji mūsų nebegąsdins”. Bet moteris buvo įsitikinusi, kad matė ne vaiduoklį, o visiškai realią būtybę, panašią į didžiulį juodą vilką, stovintį ant dviejų kojų.

Lonas Strikleris kitą dieną paskambino sutuoktiniams ir bandė išsiaiškinti, ar jie matė kokius nors pėdsakus miško pakraštyje, toje vietoje, kur neva stovėjo ta baisi būtybė. Moteris atsakė, kad nerado jokių pėdsakų ar kitų įrodymų. Ji tik pridūrė, kad praėjusią naktį vėl girdėjo veriantį spiegimą.

Namo šeimininkas bandė susisiekti su valdžios atstovais, bet, atrodo, jie atsisakė suteikti kokią nors informaciją. Kaimynai taip pat nepastebėjo nieko neįprasto, bet jie jau pagyvenę žmonės ir retai išeina iš namų. Ką gi, belieka tikėtis, kad ši istorija sutuoktiniams nesibaigs liūdnai...