Karaliaučius - okultizmo centras

Keturi dar viduramžiais pastatyti pastatai Knypavos (vok. Kneiphof) saloje Karaliaučiuje turėjo vieną adresą: Karaliaučius (Kionigsbergas), 13. Kuo užsiėmė ši laboratorija ir kokie įvykiai paskatino ją įkurti?

Europos mistikos sostinė

Nuo savo įkūrimo dienos iki šių laikų Karaliaučius laikomas mistinių paslapčių ir keisčiausių mįslių miestu. Dar XIV amžiuje Knypavos saloje apsigyveno magai ir burtininkai, kurie jautėsi visiškai saugiai. Jų šlovė sklido toli už Vokietijos ribų. Šioje saloje buvo kuriamos ištisos okultizmo mokyklos, kurių pagrindinė veikla buvo rinkti ir studijuoti burtininkų žinias ir nepaaiškinamas mįsles. Mistinės žinios buvo naudojamos įvairiems tikslams siekti. Daugelį metų šios mokyklos ramiai egzistavo, negalėdamos pasigirti dideliais turtais, tačiau ir neskaičiuodamos kiekvieno pinigo, nesulaukdamos specialaus dėmesio iš valstybės. Viskas pasikeitė, kai į valdžią atėjo Hitleris, kuris, kaip yra žinoma, labai rimtai žiūrėjo į okultines žinias. Būtent tuomet, Trečiojo reicho laikotarpiu, buvo įkurta ir suklestėjo laboratorija, pavadinta Kionigsbergas-13 (paranormal.lt).

Pagrindinėmis laboratorijos veiklos kryptimis buvo skrupulingas astrologijos, magijos, hipnozės, senovinių burtininkų žinių studijavimas ir jų pagrindu galingo mistinio ginklo, kuriuo turėjo būti sunaikinti Trečiojo reicho priešai, kūrimas. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje visi Kionigsbergo-13 laboratorijos dokumentai pateko sovietų armijai, tačiau vėliau jie buvo iškeisti į amerikiečių stakles ir įrangą. Dėl to informacija apie šią laboratoriją yra labai fragmentiška. Yra žinoma, kad laboratorija buvo įkurta dar daug metų prieš Antrąjį pasaulinį karą, ir ji buvo tokia įslaptinta, jog netgi pačiame mieste iš pradžių apie jos egzistavimą niekas nieko nežinojo.

Burtų aukos

Vienas įvykis, priskiriamas Kionigs-bergo-13 laboratorijos darbuotojams, įvyko 1929 metais daugybės liudininkų akyse. Tuo metu Hitleris dar tik buvo pradėjęs savo žygį į valdžią, todėl kai kurie vokiečių žurnalistai dar rimtai nežiūrėjo į busimąjį Trečiojo reicho fiurerį. Savo vizito į Rytų Prūsiją metu Hitleris paršalo, užkimo, todėl jo kalba, kurią pasakė didžiausioje Karaliaučiaus salėje Štathalėje, buvo, švelniai tariant, nelabai sėkminga. Nacių lyderis savo kalbą užbaigė fraze: „Aš atvykau paimti Karaliaučių!“ Viena populiari vietinė žurnalistė išspausdino Hitlerį pajuokiantį straipsnį, kuriame pasišaipė iš jo fizinių, intelektinių savybių ir niekuo neparemtų norų. Praėjus kelioms dienoms po straipsnio pasirodymo laikraščio redakcijoje pasirodė jaunas vyriškis, kuris žurnalistei padėkojo už puikiai parašytą straipsnį ir padovanojo jai puokštę gėlių ir didelę šokolado plytelę. Pietų pertraukos metu visi redakcijos darbuotojai, įskaitant žurnalistę, nuėjo į kavinę, kur tapo siaubingo įvykio liudininkais. Moteris išsivyniojo šokoladą ir atsikando gabaliuką. Pasigirdo visiškai nebūdingas šokoladui garsas - tai traškėjo trupinamas tarp dantų stiklas. Iš moters burnos plūstelėjo kraujas, tačiau žurnalistė keistai blizgančiomis akimis ir toliau kramtė stiklo plokštelę. Atsipeikėję nuo siaubo kavinės lankytojai tik didžiulėmis pastangomis sugebėjo iš moters rankų išplėšti likusį stiklo gabalą. Moteris buvo patalpinta ligoninėje - jai buvo siaubingai supjaustyta gerklė. Žurnalistė ne tik ilgai negalėjo kalbėti, tačiau ji iš viso nesuprato, kas jai nutiko ir kur ji atsidūrė.

Magų institutas

Tad kas iš tiesų vyko už paslaptingų Kionigsbergo-13 laboratorijos sienų? Vieno vietinio gyventojo dienoraštyje aptiktas įrašas, padarytas 1943 metų liepos mėnesį: vakare vaikščiodamas po Knypavos salą jis sutiko budistų vienuolius apsirengusius baltais ir raudonais rūbais. Tai vyrą labai nustebino, nes Hitleris draudė bet kokių kitų mistinių organizacijų veiklą - okultinių žinių studijavimas galėjo vykti, tik asmeniškai kontroliuojant fiureriui.

Pasaulio naujienos kitaip ... su paranormal.lt! (Karo paslaptys) Prisijunk prie paskyros!

Laboratorijos, kuri, kaip jau minėta, buvo įkurta keturiuose senoviniuose dviaukščiuose pastatuose, vidus šiuolaikiniam žmogui atrodė gana keistas. Pirmuose dviejuose aukštuose buvo saugoma daugybė visų laikų ir tautų kulto reikmenų: pravoslavų ikonos, Tibeto kaukės, senovės vikingų ženklai. Rūsyje buvo įrengtas vienas didžiulis šaldytuvas su daugybe vonių, kuriuose buvo laikomas ledas ir iš mėsos kombinatų apgabentos išpjautos naminių gyvulių akys. Laboratorijoje buvo skyrius, kuris rėmėsi Senosios Magdos lėlių mokyklos, įkurtos Karaliaučiuje dar XV amžiuje, žiniomis. Šio skyriaus darbuotojai gamino lėles, kaip du vandens lašai panašias į valstybinius veikėjus, kurie buvo Trečiojo reicho priešai. Į manekenų akiduobes buvo įstatomo gyvulių akys. Po to žmonės, kurie, kaip buvo manoma, turėjo energijos, galinčios paveikti kitą žmogų, numatytą dieną ir valandą į lėlę subesdavo ilgas sidabrines adatas su gintariniais rutuliukais galuose. Negalima tiksliai patvirtinti, kad šie veiksmai tikrai padarė kažką blogo magų aukoms, tačiau yra žinoma, kad Vinstonas Čerčilis, kuriam 1942 metais buvo pranešta, kad su jo lėle dirba burtininkai iš Kionigsbergo-13 laboratorijos, labai sunerimo.

Taip pat yra žinoma, kad vienas laboratorijos darbuotojas, aiškiaregys ir astrologas Hansas Šura dar 5-o dešimtmečio pradžioje paskelbė savo prognozę apie Trečiojo reicho žlugimą. Jis taip pat tiksliai nurodė, kad Karaliaučius kris per tris dienas 1945 metų balandžio mėnesį. Tuomet jo prognozėmis niekas nepatikėjo ir nekreipė į jas dėmesio. Tačiau kai 1945 metų kovo mėnesį sovietų armija priartėjo prie Karaliaučiaus, fašistai Hansą Šurą sušaudė už nesėkmingą prognozę.

Vėjas-žudikas

Kionigsbergo-13 laboratorijoje be įvairių okultinių mokslų buvo nagrinėdami ir kitokie, iš pirmo žvilgsnio visiškai trivialūs dalykai, pavyzdžiui, skersvėjai.

Oro srautų judėjimas siaurose viduramžių Karaliaučiaus gatvėse buvo nepaprastas procesas. Pakanka pasakyti, kad ant namų buvo įrengiamos dviejų lygių vėtrungės. Pirmosios, ant stogų, rodė bendrą vėjo kryptį, o antrosios, pritvirtintos žemiau, rodė vėjo srautus pačiose gatvėse. Vėjas gatvėse kartais būdavo toks stiprus, kad jis tiesiog prispausdavo žmones prie sienų, todėl jiems reikdavo daug pastangų, kad galėtų judėti reikiama kryptimi.

Vėjo krypčių nagrinėjimas suteikė daug privalumų ir leido šias žinias panaudoti patiems įvairiausiems tikslams. Pavyzdžiui, vėjas galėjo būti naudojamas kaip bauginimo priemonė: reikėjo šalia reikiamo lango nepastebimai pritvirtinti reikiamos konstrukcijos metalinį malūnėlį, po to visame name buvo pradedami girdėti keisti garsai ir net balsai. Vėjas buvo naudojamas ir žudymo tikslais. Laboratorijos darbuotojais sukūrė aštrias ir plonas plienines plunksnas, kurios, paleistos pavėjui, galėjo mirtinai paveikti gana toli esantį žmogų.

Skersvėjai pasiūlė ir labiau rafinuotus žudymo būdus. Pavyzdžiui, žmogus, kurį reikėjo nužudyti, nuolat buvo kviečiamas į svečius ir sodinamas taip vadinamoje svečių kėdėje, kurios nugarėlė buvo su daugybe skylučių. Kėdė buvo pastatyta tokioje vietoje, kur buvo nuolatinis drėgno skersvėjo poveikis. Po kelių tokių „mielų“ apsilankymų žmogaus plaučiai pajuoduodavo, jis neišvengiamai mirdavo nuo pneumonijos.

Štai tiek nedaug yra žinoma apie Kionigsbergo-13 laboratorijos veiklą. Jos vietoje dabartiniu metu yra likę tik pamatai žemėje. Gal kada nors amerikiečiai išslaptins gautus dokumentus ir mes sužinosime apie daugybę kitokių keisčiausių ginklų, kurie buvo kuriami slaptoje laboratorijoje.