Karo Policija Ramina Žodžiai, O Įstatymas Sako Ką Kitą

Kadenciją baigęs Seimas paskutiniame savo posėdyje pritarė naujos redakcijos Karo policijos įstatymui (kurį inicijavo pati Karo policija), sukėlusiam didžiules aistras visuomenėje. Bene didžiausio pasipiktinimo sulaukė nuostata, kad karo policininkai „be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu galės įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas". O tai esą prieštarauja Konstitucijai. Tačiau pataisas inicijavusi Karo policija ramina, kad ji civilių asmenų be reikalo nepersekios.

Sausį įsigaliosiančiame įstatyme numatyta, kad karo policininkas, „vykdydamas pareigas, bet kuriuo paros metu įeiti į visas karinėje teritorijoje esančias patalpas, o persekiodamas nusikalstamos veikos padarymu įtariamus asmenis, taip pat asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, ar siekdamas užkirsti kelią nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti transporto priemones ar patekti į jas. Atsisakius paklusti, Karo policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Apie tokius veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui".

Tokia nauja nuostata sukėlė didžiulį rezonansą. Netgi atsirado iniciatyva kreiptis į prezidentą ir Seimą, kad įstatymas būtų atšauktas. Mat Konstitucija numato, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama, tai galima padaryti tik esant teismo sprendimui arba įstatymo nustatyta tvarka. Policijos įstatyme jau yra nustatyta, kad policininkai gali tai daryti ir be teismo sutikimo, tik po to apie savo veiksmus per 24 valandas turi pranešti prokurorui. Dabar tokie pat įgaliojimai suteikiami ir karo policininkui. Tačiau Karo policijos viešųjų ryšių karininkė kapitonė Eglė Stankevičiūtė ramina, esą visuomenė baiminasi be reikalo.

„Karo policininkas tikrai negalės įsiveržti į bet kokį namą", - užtikrino karininkė.

Anot jos, karinėse teritorijose, kariniame transporte karo policininkai gali veikti visų asmenų atžvilgiu, o kitose teritorijose - tik asmenų, įtariamų nusikalstamomis veikomis ar pažeidimais prieš karius, krašto apsaugos sistemą ar jos valdomą turtą.

„Mums svarbiausia yra tai, kas yra krašto apsaugos sistemos rėmuose. Į sistemai nepriklausančio asmens namus karo policininkai galės įsiveržti tik tuo atveju, jei jis įtariamas, pavyzdžiui, sistemai priklausančio turto pavogimu, sumušęs karį ir panašiai. Jei su sistema nusikaltimas visiškai nesusijęs, karo policininkas tokių įgaliojimų neturės. Beje, tokie įgaliojimai yra ir dabar veikiančiame įstatyme, tik naujame jie sukonkretinti", - nuramino E.Stankevičiūtė.

Be to, teisė patekti į privačias patalpas ar teritorijas be atitinkamų leidimų esą suteikiama tik einant karštais nusikaltimo pėdsakais, turint tikslą sulaikyti nusikaltimo padarymu įtariamą asmenį, taip pat tais atvejais, kai siekiama surasti besislapstantį nuo teisėsaugos institucijų asmenį ar nutraukti nusikalstamą veiką.

Daug neaiškumų sukėlė ir nuostata, kad Karo policija nuo sausio galės stabdyti ir sistemai nepriklausančias transporto priemones bei atlikti būtinąjį patikrinimą. Pašnekovė nuramino ir dėl šito punkto.

„Jus sustabdyti karo policininkas galės tik tuo atveju, jei jūsų veiksmai bus susiję su kariniu transportu. Pavyzdžiui, Karo policija lydi karinę koloną. Jums nusibodo laukti ir nusprendėte įsiterpti į kolonos vidurį. To daryti negalima. Todėl karo policininkas turės teisę jus sustabdyti. Arba, pavyzdžiui, sustabdyti gali, jei vairuojate pavojingai, nes esate neblaivus. Iki šiol už neteisėtus veiksmus ne karinėje teritorijoje karo policininkas galėdavo asmenį sustabdyti ir stovėti su juo tol, kol atvažiuos policija. Policija atvažiuoja po 10, 15 ar 20 minučių, o kolona priversta laukti, susidaro spūstys. Pagal naują įstatymo redakciją jau karo policininkas pats galės surašyti administracinių nusižengimų protokolą ir taip bus sutaupomas laikas", - dėstė kapitonė.

Pasak jos, jei įstatymas būtų toks, kokį jį bando nušviesti kai kurie kurie asmenys socialiniuose tinkluose, tai būtų skandalinga.

„Juk ne Baltarusijoje gyvename", - reziumavo E.Stankevičiūtė.

paranormal.lt komentaras: po tokios pasakytos frazės „Juk ne Baltarusijoje gyvename" E. Stankevičiūtės, man sukėlė dar daugiau įtarimu... Išvežiojimai, kalbos, apie nieką... bet įstatymas yra. Ar ši karininkė kapitonė Eglė Stankevičiūtė prisiima visą atsakomybė? Už pasakytus šiuo žodžius?

O pabaigai, gal reikėtų pačiai policijai pradėti elgtis, panašiai kaip šis žmogus? Nesvarbu, ar tai būtų karo policija, ar tiesiog mūsų policija, ta paprasta, į kurią butų galima ieškoti tikros pagalbos... O šiuo metu, daugiau vadovaujamasi, suvaržimais, žmogaus teisėmis ir t.t. Todėl, kylą klausymas, kur ta žmogiškumo riba, tarp žmogaus ir įstatymo raidės, ir žmogiškumo, kuriuos jį vykdys? O, gal atvirkščiai, kaip šiame pavyzdyje, šie pareigūnai turi padėti nuskriaustiems, nupirkti pavalgyti, nuvežti jeigu šalta į tam tikrą įstaigą, galu gale pasiteirauti, gal kuo aš galiu apdėti... o ne patiems reikalauti iš piliečių, tarsi jie, jiems būtų skolingi... kur policijos, karo policijos geri ketinimai, geri pavyzdžiai? Jei jūsų paklaustu, po 10-15 metų tarnavimo policijoje, ir ne tik, kiek padarėte gerų, dėl savo paskatos, be atlygio, be jūsų pagyrimo, tiesiog dėl žmogiškumo, tas kas neįeiną į policijos įstatymo raidę? Ar užlenktumėte, bent vienos rankos pirštus? Todėl... verta pagalvoti, ką jūs veikiate toje sistemoje.. ir kam jūs tarnaujate.

Image credits: ofc_rivers

Kiti respublikos komentarai:

- Galės, negalės, sustabdys, nesustabdys, įsiverš, ar ne turi numatyti įstatymas, o ne koks nors susimastęs karo policininkas. Įstatymas yra įstatymas ir kapitonių paaiškinimai niekiniai. Kam nors atsitikus bus remiamasi ne kažkokiais paaiškinimais, o įstatymu. Gal kapitonės paaiškinimai galios teisme, vietoje įstatymo?

- Tai kodėl tada Įstatyme taip neparašyta? Įstatymas vienaip, o guzikuotos moterėlės išvedžiojimai kitaip. O kuo teismas vadovausis - Įstatymu ar tos moterėlės išvedžiojimais? Apgailėtinas išsisukinėjimas.

- teisingai pasakė: juk ne Baltarusijoje gyvename...Baltarusijoje visi yra žmones, visiems vienodai galioja įstatymai. Lietuvoje žmogus yra tik gaunantis penkių tūkstančiu alga, dar Masiulis tai nustatė. Hitleris pradėjo irgi nuo karo policijos stiprinimo. Kaip ir Nausėda.

- Norėjom laisvės, demokratijos - gavom. Tramdymo marškiniai, prisidengiant covidu, įvedant karo policiją, ugdant stukačius ir t.t. Pastebėta, kad galima bauginimais ir tramdymais valdyti avinų bandą - tad stengiamasi iš visų jėgų. Už ką kovojom, ant to ir užsirovėm....Vieni balansuoja ant skurdo ir panikos ribos, o kas prisidengę "patriotizmo" šydu iš to kraunasi sau kapitalą. Pabandykite sakyti TIESĄ, galit atsidurti už grotų. Štai ir visa Lietuvos realybė.

- jie nepaneigė to įstatymo formuluotes. Pagrindine esme ir liko - "bet kada,jei pasirodys?" O pasirodyti jam gali "bet kada"...Tikėti valdžia, policija (karo), teismais, šioje kolonijoje gali tik visiškas beprotis. Jie viena sako o kita daro. Jiems tereikia laikinai nuraminti savo vergus, kad galėtų sustiprinti savo valdžia. Dar syki perskaičiau šį įstatymą...Ir supratau,kad mes esame "NIEKAS", kaip ir žydai 2-jo karo metu.

Karo policija pagal naująjį įstatymą galės veikti kaip įprasta policija. Tačiau tik tuomet, jei nusikalstama veika lies kariškius, kariuomenės turtą ar pan. Respublikos.lt Redakcijos archyvo nuotr.

Autorius: Danas Nagelė

Na, o čia, kad būtume objektyvūs, ir neapkaltintu mūsų, kad mes nemylime policijos ir t.t. paliekame jums patiems spręsti ir patiems atsirinkti faktus, perskaityti, konstitucija ir šį įstatymą.

O, ką rašo apie melagienas, pavadinimu "Karo policijos įstatymas sujaudino melagienų skleidėjus: svarsto, kad tai palies nesiskiepijančius" žinoma, mes čia kalbame ne apie skiepus, mes kalbame apie įstatymą ir žmogaus kertinį "akmenį" į laisvę:

© Ekrano nuotr.

Į tokią dezinformacijos bangą sureagavo Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, savo „Facebook“ paskyroje paaiškinęs, kada ir kaip galioja karo policijos įstatymas: „Pagal KPĮ, karinėse teritorijose ir kariniame transporte karo policijai suteikti įgaliojimai visų asmenų atžvilgiu, o kitose teritorijose – karių atžvilgiu, taip pat asmenų, darančių nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus prieš karius, krašto apsaugos institucijas ir jų valdomą ar naudojamą turtą, atžvilgiu“, – aiškino Seimo narys ir rekomendavo įstatymus skaityti nuo pradžios iki galo.

Į šmeižtą sureagavo ir nacionaliniam transliuotojui priklausantis portalas lrt.lt. Portalui Lietuvos kariuomenės Karo policijos viešųjų ryšių karininkė kpt. Eglė Stankevičiūtė pasakojo, kad atnaujintame karo policijos įstatyme iš esmės nėra tiek daug naujovių, kaip jas pateikė socialinių tinklų vartotojai. Pasak jos, šansai civiliams gyventojams susidurti su karo policija išlieka minimalūs, o policijos veiklos mastai šiuo požiūriu – kur kas didesni.

Karo policijos atstovės teigimu, teoriškai civilius asmenis sulaikyti karo policijos pareigūnas galėjo ir iki šiol, tačiau pataisomis įstatymas patikslintas, pavyzdžiui, remiantis naująja karo policijos įstatymo redakcija, karo policininkas galėtų patekti į privačią teritoriją, kurioje slapstosi krašto apsaugos sistemos vertybes pagrobęs asmuo, ir šioje teritorijoje jį sulaikyti.

Išvedžiojimus, esą karo policininkai galėtų vaikytis skiepytis atsisakančius asmenis, L. Kasčiūnas pavadino elementariomis melagienomis.

Lietuvoje skiepijimo praktiką apibrėžia Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, nurodantis, kad skiepai mūsų šalyje yra savanoriški. Remiantis juo, „imunoprofilaktika gali būti taikoma asmenims tik jų sutikimu, išskyrus kituose teisės aktuose numatytus atvejus, o kai jie neveiksnūs tam tikroje srityje, – gavus atstovų pagal įstatymą sutikimą.“